Kaimynas kiekvieną savaitę krauna maišus su nupjauta žole ir veža į konteinerius. Aš stoviu ir galvoju – jis tiesiogine prasme išmeta pinigus.
Ta žolė, kurią jis veža į atliekas – pilna azoto, kalio, mikroelementų. Viskas, ką jis paskui perka parduotuvėje kaip trąšas.
„Per metus tu išmeti maždaug dviejų šimtų eurų vertės trąšų,” pasakiau jam vieną dieną.
Jis nusijuokė. Bet po savaitės atėjo pasižiūrėti, kaip aš darau kompostą.
Trys būdai panaudoti nupjautą žolę
Pirmas – kompostas. Sudėkite žolę sluoksniais su žeme ir kitomis organinėmis atliekomis. Po trijų keturių mėnesių turėsite juodą, trupinėlį primenantį kompostą.
Antras – palikti ant vejos. Jei pjaunate dažnai ir žemai – smulkios žolės nuopjovos pačios suyra tarp stiebų ir grąžina maistines medžiagas į dirvą.
Trečias – mulčiavimas. Išdžiovinkite žolę ir apiberkite aplink pomidorus, agurkus, kitus augalus. Tai slopina piktžoles ir laiko drėgmę.
Kiekvienas būdas tinka skirtingoms situacijoms. Bet bet kuris iš jų geresnis nei išmetimas.
Kaip daryti kompostą iš žolės
Svarbiausia – sluoksniai. Žolė, žemė, žolė, žemė. Galima pridėti virtuvės atliekų, lapų, smulkių šakelių.
Žolė turi daug azoto – ji yra „žalioji” komposto dalis. Bet reikia ir „rudosios” – šiaudų, lapų, medžio drožlių. Tai subalansuoja kompostą.
Jei sudėsite tik žolę – ji supūs ir dvoks. Jei subalansuosite – po trijų keturių mėnesių turėsite tamsų, kvepiančią žeme kompostą.
Maišykite kas porą savaičių, palaikykite drėgną, bet ne šlapią. Tai viskas, ko reikia.
Žolės perdirbimas ant vejos
Jei pjaunate dažnai – kas savaitę ar dažniau – galite tiesiog palikti nuopjovas ant vejos.
Svarbiausia – pjovimo aukštis. Pjaukite žemai, kad nuopjovos būtų smulkios. Storos, ilgos nuopjovos susikaupia į gumulus ir blokuoja šviesą.
Smulkios nuopjovos per kelias dienas suyra ir grąžina azotą, kalį, mikroelementus tiesiai į dirvą. Veja pati save maitina.
Tai vadinama „grasscycling” – ir tai paprasčiausias būdas taupyti laiką ir pinigus.
Klaidos, kurių reikia vengti
Per ilgos nuopjovos – susikaupia į gumulus, pradeda pūti, daro žalą vejai.
Šlapia žolė krūvose – pradeda dvokti, nes vyksta anaerobinis skaidymas.
Per retas pjovimas – nuopjovos per didelės, lėtai suyra, blokuoja dirvą.
Šviežia žolė kaip mulčias prie jautrių augalų – gali sukelti azoto disbalansą.
Rezultatas
Kaimynas dabar irgi daro kompostą. Pirmą kartą pamatęs tą juodą, trupinėlį primenančią masę – negalėjo patikėti.
„Iš žolės?” – paklausė.
„Iš žolės, kurią tu metus metus vežei į konteinerius,” atsakiau.
Dabar jo pomidorai auga geriau nei bet kada. O į parduotuvę trąšų – nebevažiuoja.
Kartais geriausi sprendimai – tiesiog nustoti išmesti tai, kas jau yra.
Papildomas patarimas
Jei neturite vietos kompostui – bent palikite nuopjovas ant vejos. Tai lengviausia pradžia.
O jei turite kaimynus, kurie vis dar veža žolę į konteinerius – pasidalinkite šiuo receptu. Jų pomidorai irgi bus dėkingi.
