Miesto vandentiekio vanduo techniškai yra saugus gerti. Bet kiekvienas žino tą jausmą — atsuki čiaupą, prisipili stiklinę ir jauti chloro kvapą, matai smulkias daleles, skonis kažkoks „plastikinis”. Lyginant su šaltinio vandeniu — skirtumas akivaizdus.
Filtrai ir geriamojo vandens sistemos kainuoja. Kai kurios — nemažai. Bet yra keletas paprastų būdų, kurie nereikalauja jokios specialios įrangos ir gali paversti čiaupų vandenį kur kas malonesniu. Visa tai galima padaryti su tuo, kas jau yra virtuvėje.
Kodėl čiaupų vanduo turi „tą skonį”
Prieš gerinant vandenį, verta suprasti, kas jame yra. Miesto vandentiekis dezinfekuojamas chloru — tai būtina, kad vanduo būtų saugus. Bet chloras palieka kvapą ir skonį, kuris daugeliui nepatinka.
Be chloro, vandenyje būna ištirpusių mineralų, smulkių nuosėdų iš vamzdžių, kartais organinių medžiagų. Visa tai nėra pavojinga sveikatai, bet daro vandenį mažiau malonų gerti.
Geros naujienos — daugumą šių dalykų galima pašalinti arba sumažinti labai paprastais būdais.
Pirmas žingsnis: nusistovėjimas
Paprasčiausias metodas, kurį žinojo dar mūsų seneliai. Supilk vandenį į stiklinį arba keraminį indą ir palik ramiai stovėti kelias valandas. Geriausia — per naktį.
Per tą laiką sunkesnės dalelės nusės į dugną. Chloras, kuris yra lakus, dalimi išgaruos į orą. Ryte atsargiai nupilk viršutinį, skaidrų sluoksnį — kaušeliu arba lėtai pildamas. Apatinį sluoksnį su nuosėdomis išpilk.
Tai nepadaro vandens sterilia, bet jau pastebėsi skirtumą skonyje.
Antras žingsnis: virinimas
Virinimas — seniausias vandens valymo būdas. Kelios minutės verdančio vandens sunaikina bakterijas ir kitus mikroorganizmus. Be to, išgarina dalį chloro ir kitų lakių medžiagų.
Po virinimo leisk vandeniui atvėsti natūraliai. Kai atšals, pamatysi, kad dugne vėl gali būti šiek tiek nuosėdų — tai mineralai, kurie iškrito virinant. Perpilk skaidrų vandenį į kitą indą.
Užvirintas ir atvėsintas vanduo turi švaresnį, neutralesnį skonį.
Trečias žingsnis: aktyvuota anglis
Čia prasideda tikroji magija. Aktyvuota anglis — tai tas pats ingredientas, kurį naudoja brangūs filtrai. Bet ją galima nusipirkti atskirai už kelis eurus vaistinėje ar internetu.
Aktyvuota anglis veikia kaip kempinė kvapams ir cheminėms medžiagoms. Ji sugeria chlorą, organines priemaišas, nemalonius skonius. Rezultatas — vanduo, kuris kvepia ir skanauja kaip šaltinio.
Naudojimas paprastas: įdėk kelis aktyvuotos anglies gabaliukus ar granules į vandens indą ir palik kelias valandas. Anglis padarys savo darbą. Prieš geriant vandenį perkošk arba atsargiai nupilk, kad anglies dalelės neliktų.
Anglį reikia keisti reguliariai — maždaug kas savaitę ar dvi, priklausomai nuo naudojimo intensyvumo.
Ketvirtas žingsnis: lėtas užšaldymas
Šis metodas mažiau žinomas, bet veikia stebėtinai gerai. Kai vanduo šąla lėtai, grynas vanduo užšąla pirmas, o mineralai ir priemaišos lieka skystoje dalyje.
Supilk vandenį į indą ir dėk į šaldiklį. Kai apie du trečdaliai užšals, išimk ir išpilk likusį skystį — jame bus koncentruota dauguma priemaišų. Likusį ledą ištirpink ir turėsi ypač švarų, minkštą vandenį.
Tai užima laiko, bet rezultatas artimas distiliuotam vandeniui.
Praktinė rutina kasdieniam naudojimui
Nebūtina kiekvieną dieną atlikti visus žingsnius. Pakanka pasirinkti tai, kas tinka tavo poreikiams.
Kasdieniam gėrimui dažniausiai užtenka nusistovėjimo ir aktyvuotos anglies — vakare prisipili indą, įdedi anglies, ryte turi švarų vandenį.
Jei ruoši arbatą ar kavą, kur skonis ypač svarbus — papildomai užvirink.
Lėtą užšaldymą verta naudoti, kai nori ypač švaraus vandens ypatingoms progoms — gal geriamam vandeniui karštą dieną ar kūdikio maistui ruošti.
Svarbus įspėjimas
Šie metodai pagerina vandens skonį ir sumažina kai kurias priemaišas. Bet jie nepakeičia profesionalios filtracijos, jei tavo vandentiekyje yra rimtų taršos problemų — sunkiųjų metalų, nitratų ar pesticidų.
Jei abejoji dėl savo vandens kokybės, verta atlikti laboratorinį tyrimą arba investuoti į sertifikuotą filtravimo sistemą.
Bet kasdieniam miesto vandeniui, kuris tiesiog „neskanus” — šie paprasti būdai gali padaryti didelį skirtumą. Ir tam nereikia būti nei santechniku, nei cheminės inžinerijos žinovu.
