„Mes manėme, kad jis bus mielas ir ramus. Pirmą naktį bėgiojo po namus iki trečios ryto.” Ši frazė — turbūt dažniausia, kurią girdi iš naujų biglio, dalmantino ar haskio šeimininkų. Žavios akys, nuotraukose gražiai pozuojantis šuo, veislės aprašyme — „draugiškas šeimos augintinis”. O tada ateina pirmoji naktis. Ir šviesa užgęsta. Ir namai, kurie turėtų nuristi, staiga ima gyventi savo gyvenimą.
Kodėl būtent šios penkios?
Bigliai. Dalmantinai. Borderkoliai. Sibiro haskiai. Džeko Raselo terjerai. Kiekviena iš šių veislių turi energijos lygį, kuris viršija įprastą namų šuns normą — kartais kelis kartus.
Tai nėra blogi šunys. Tai šunys, sukurti darbui, bėgimui, sekimui, ganymui. Jų fiziologija reikalauja intensyvaus judėjimo kasdien — ne kartą per savaitę, ne „kai bus laiko”, o kiekvieną dieną be išimčių.
„Pasiėmiau borderkolę, nes ji graži ir protinga,” pasakojo viena šeimininkė. „Per savaitę supratau, kad ji protingesnė už mane. Ir kad jai reikia darbo, ne tik meilės.”
Kai šių veislių poreikiai netenkinami, energija niekur nedingsta. Ji virsta lakstymui po namus, graužimu, lojimu ir neramiomis naktimis.
Mažas ūgis — ne garantija ramybės
Džeko Raselo terjeras sveria vos šešis kilogramus. Atrodo, kad toks šuo tilps ant sofos ir ten praleis vakarą. Praktikoje — ne.
Šie terjerai pasižymi nuolatiniu judėjimu, greita reakcija ir stipriu poreikiu veiklai, kuri apima ne tik pasivaikščiojimus. Spartūs žaidimai. Trumpos dresūros sesijos. Uoslės užduotys. Be viso to jie ima nervingai vaikščioti pirmyn ir atgal, bėgioti ratais ir daryti tai, ko šeimininkas tikrai neplanavo.
„Jis mažas, bet jame telpa didelis šuo,” atsiduso pašnekovė. „Jei per dieną negauna valandos aktyvaus darbo — naktis bus ilga.”
Tas pats galioja bigliams. Jų medžioklinis instinktas reikalauja sekimo, uostinėjimo, judėjimo pagal pėdsaką. Jei neduodi galimybės — jie patys susiranda, ką sekti namuose.
Protingi šunys be darbo tampa problema
Borderkoliai ir Sibiro haskiai yra ne tik energingi — jie protingi. Ir tai yra ne privalumas, o papildomas iššūkis. Jiems nepakanka fizinio krūvio. Reikia užduočių, kurios įtraukia mąstymą ir sprendimų priėmimą.
Paklusnumo pratybos. Uoslės žaidimai. Dėlionės tipo lesyklėlės. Ganymo imitacijos. Visa tai nuskamba sudėtingai — bet šunims tai reiškia ramybę, o šeimininkams — naktis be netikėtų garsų iš koridoriaus. Be protinio darbo šie šunys patys susikuria užsiėmimų — ir ne visada tokių, kurių šeimininkas norėtų.
Dalmantinams reikia didelio fizinio krūvio — ilgų, intensyvių bėgimų, ne tik pasivaikščiojimų kieme. Jų ištverme stebina net patyrusius ir aktyvius šeimininkus.
Tai kam jos tinka?
Šeimoms, kurios jau gyvena aktyviai. Kurioms ilgi pasivaikščiojimai, žaidimai lauke ir dresūra nėra papildomas darbas, o kasdienybė. Tokiuose namuose šios veislės tampa nuostabiais kompanionais — ištikimais, protingais, linksmais.
Ramesnei aplinkai jos tiesiog nėra skirtos. Ir tai nėra veislės problema — tai neatitikimas tarp lūkesčių ir realybės, kuris paaiškėja pirmąją naktį, kai miegas taip ir neateina. O šuo vis bėgioja po koridorių ir galvoja, kad nauja diena jau prasidėjo.
