Kodėl vieno sodininko kopūstai stovi tvarkingi, o kaimyninėje lysvėje lapai išgraužti tarsi tinklelis? Skirtumo priežastis dažnai telpa į vieną saują miltelių. Paprastas garstyčių tirpalas, supiltas prie šaknų, pakeičia patį kopūsto skonį — ir vikšrai tiesiog pereina prie kaimyno.
Kaip garstyčios apsaugo kopūstus
Garstyčių milteliuose esantys aštrūs, kartūs junginiai per šaknis pasklinda po visą augalą ir pakeičia lapų skonį. Audiniai tampa nepatrauklūs vikšrams, o kartu ir baltukams — drugeliams, kurie ant kopūstų deda kiaušinius.
Poveikis dvejopas. Suaugę drugeliai vengia dėti kiaušinius ten, kur pakitęs augalo kvapas, o jau išsiritusios lervos, paragavusios karčių lapų, pereina ieškoti maistesnio augalo. Maitinimosi spaudimas krenta, gūžės lieka švaresnės.
Garstyčių milteliai laisvai parduodami parduotuvėse, o priemonė saugi bitėms, sliekams ir naminiams gyvūnams — tai jos didelis pranašumas prieš chemiją. Skirtingai nei insekticidai, ji nekaupiasi gūžėse, tad apdorotus kopūstus galima drąsiai valgyti, tik prieš tai nuplovus.
Jei norite dar labiau sustiprinti apsaugą, tarp kopūstų galima pasėti krapų ar aksomučių: jų kvapas kenkėjus papildomai išblaško. Tą patį daro ir šalia pasodinti svogūnai ar česnakai — vikšrams nemalonus jų aitrus kvapas.
Kaip paruošti tirpalą
Į švarią laistytuvę įberiama apie 100 gramų sausų garstyčių miltelių ir įpilama 10 litrų vandens. Maišoma kruopščiai, kol milteliai pasiskirsto tolygiai ir nelieka gumulėlių — mediniu pagaliuku patogu pasiekti dugną bei kraštus.
Tada svarbiausia — kantrybė. Tirpalą palikite pastovėti bent tris valandas, kad veikliosios medžiagos suspėtų pereiti į vandenį. Toks paruošimas atbaidomąjį poveikį padaro pastebimai stipresnį.
Milteliai turi būti tikri garstyčių, ne paruošta garstyčių padažas iš stiklainio — pastarajame per daug priedų ir druskos. Tinka pigiausi sausi garstyčių milteliai iš prieskonių lentynos, o didesniems plotams juos apsimoka pirkti didesnėje pakuotėje.
Kaip laistyti augalus
Nusistovėjęs tirpalas pilamas tiesiai prie kiekvieno kopūsto pagrindo. Srovė turi sudrėkinti dirvą aplink stiebą, bet neaptaškyti lapų — laikykite antgalį žemai.
Tokia tvarka apsaugo lapų paviršių nuo galimo dirginimo ir užtikrina, kad medžiagas įsisavintų būtent šaknys. Judama tolygiai nuo augalo prie augalo, kad visa lysvė gautų vienodą apsaugą.
Laistyti geriausia po įprasto palaistymo vandeniu arba po lietaus, kai dirva jau drėgna — tada tirpalas pasiskirsto tolygiau ir greičiau pasiekia šaknis. Ant išdžiūvusios, sukietėjusios žemės skystis dažnai nubėga šonais, taip ir nepatekęs prie augalo pagrindo.
Kada kartoti
Purškimą reikia atnaujinti maždaug kas savaitę, taip pat po kiekvieno stipraus lietaus — vanduo išplauna garstyčias iš dirvos, ir apsauga silpsta.
Sausu oru intervalą galima išlaikyti pastovų. Drėgnu — lysvę tikrinti dažniau, o atsiradus naujoms gūžėms tirpalą pilti nedelsiant. Kuo jaunesnis kopūstas, tuo jis patrauklesnis kenkėjams, todėl jaunus augalus verta saugoti kruopščiausiai — subrendusią, tvirtą gūžę vikšrai jau apleidžia patys.
Ar apsauga vis dar veikia, pasakys pačios lysvės apžiūra: praskleiskite kelis viršutinius lapus ir pažiūrėkite gūžės vidų. Švarūs, neišgraužti lapai reiškia, kad garstyčios dirba. Pamačius pirmuosius išgraužimus ar žalias lervas — laikas tirpalą atnaujinti tą pačią dieną, kol kenkėjai neįsikūrė giliau.
