Kai Kathryn pirmą kartą papasakojo draugams apie savo įprotį, jie pagalvojo, kad juokauja. Trisdešimtmetė moteris jau penkerius metus valgo visiškai kitaip nei visi kiti – ir tai nėra nauja dieta ar madingas mitybos metodas.
Jos „receptai” skamba įprastai: omletas, kepta jautiena su špinatais, gvakamolė, rytinė kava. Tačiau paruošimo ir vartojimo būdas šokiruoja kiekvieną, kas tai pamato pirmą kartą.
Viskas prasidėjo kaip kvailas iššūkis kolegijoje. Dabar tai tapo kasdienybe, kuri kainavo jai santykius, draugystes ir – kaip įspėja gydytojai – gali kainuoti sveikatą.
Kas iš tikrųjų vyksta
Kathryn sumaišo maistą iki skystos konsistencijos ir įtraukia jį per šiaudelį tiesiai į nosį. Ne į burną – į nosį.
Ji teigia, kad taip skoniai jaučiami intensyviau. Be to, procesas sukelia savotišką svaigulį galvoje, kuris jai patinka. „Nosis sustiprina skonį”, – aiškina ji, nors daugumai tai skamba absurdiškai.
Moksliniu požiūriu tai nėra visiškai be pagrindo. Vadinamoji retronazalinė olfakcija – kai kvapai pasiekia uoslės receptorius iš vidaus – tikrai gali sustiprinti skonio pojūtį. Tačiau tai nereiškia, kad toks maisto vartojimo būdas yra normalus ar saugus.
Kaip tai prasidėjo
Istorija prasidėjo universitete, kai draugų kompanija iššūkio tvarka bandė įkvėpti kavą per nosį. Daugumai tai liko vienkartinis pokštas. Kathryn tai tapo įpročiu.
Psichologai pastebi, kad tokiais atvejais dažnai veikia keli faktoriai vienu metu. Pirma – naujų pojūčių ieškojimas ir jautrumas atlygiui. Tas „svaigulys”, kurį ji patiria, sukelia dopamino išsiskyrimą, kuris sustiprina elgesį.
Antra – tekstūrų vengimas. Kai kuriems žmonėms burnos pojūčiai yra nemalonūs, ir maišymas bei alternatyvus vartojimo būdas tampa išeitimi.
Trečia – kontrolės poreikis. Maisto vartojimo ritualizavimas kartais susijęs su nerimo valdymu ar kūno įvaizdžio rūpesčiais.
Kodėl tai pavojinga
Gydytojai perspėja, kad toks elgesys kelia rimtą grėsmę sveikatai, net jei šiuo metu Kathryn jaučiasi gerai.
Trumpalaikiai pavojai – aspiracija (kai maistas patenka į kvėpavimo takus), užspringimas, nosies kraujavimas, cheminiai nudegimai nuo rūgščių ar aštrių produktų, ūmus sinusų uždegimas.
Ilgalaikiai pavojai – lėtinis rinitas, pasikartojančios sinusų infekcijos, uoslės praradimas. Blogiausia – pakartotinė mikroaspiracija gali sukelti lėtinį plaučių uždegimą ir randėjimą, kuris negrįžtamai pažeidžia kvėpavimo funkciją.
Nors dabartinė Kathryn plaučių apžiūra neparodė pakitimų, tai nereiškia, kad žala nekaupiama. Kai kurios pasekmės pasireiškia tik po daugelio metų.
Socialinė kaina
Įprotis kainavo brangiai ir socialine prasme.
Draugai ir šeima jos elgesį vadina „atgrasančiu”. Vienas pasimatymas restorane baigėsi katastrofa – kai ji įkvėpė ledinę kavą per nosį, aplinkui ėmė šnibždėtis lankytojai, o sutrikęs partneris po vakaro pasiūlė likti „tik draugais”.
Artimieji reiškia susirūpinimą dėl sveikatos. Pažįstami reaguoja smalsumu arba pašaipa. Potencialūs partneriai dažnai tai laiko santykių „raudona vėliava”.
Kelias į pokyčius
Po to, kai jos istorija patraukė žiniasklaidos dėmesį, Kathryn pranešė mažinanti įprotį. Ji kreipėsi į gydytoją ir pradėjo daryti „mažus žingsnelius” link normalesnio valgymo.
Specialistai pabrėžia, kad tokio tipo elgesys dažnai reikalauja ne tik medicininės, bet ir psichologinės pagalbos. Elgesio terapija gali padėti suprasti gilumines priežastis ir rasti sveikesnius būdus patenkinti tuos pačius poreikius.
Jei pastebite panašių tendencijų pas save ar artimą žmogų – nesukelti gėdos, bet atvirai pasikalbėti ir kreiptis profesionalios pagalbos yra svarbiausias pirmas žingsnis.
Svarbu: jei po bet kokio maisto ar skysčio patekimo į nosį ar kvėpavimo takus jaučiate kosulį, dusulį, švilpiantį kvėpavimą ar karščiavimą – nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
