Septyniuose universitetuose atliktas svarbiausias tyrimas patvirtina, kad tradicinis rankų plovimas muilu ir vandeniu yra pranašesnis už alkoholio pagrindu pagamintus dezinfekcinius preparatus. Tyrėjai nustatė, kad muilas pašalina 97,2 proc. dažniausiai pasitaikančių ligų sukėlėjų, o dezinfekavimo priemonės – 93,8 proc. Muilo veiksmingumą lemia jo amfipatinė molekulinė struktūra ir mechaninė trintis skalbimo metu, kuri lemia 72 % valomojo poveikio. Šios išvados meta iššūkį dabartiniams ligoninių protokolams, kuriuose dėl patogumo pirmenybė teikiama dezinfekavimo priemonėms. Kiti įrodymai rodo, kad tinkama rankų plovimo technika daro didelę įtaką šiems veiksmingumo rodikliams.
Mokslas apie tai, kodėl muilas triumfuoja prieš dezinfekcines priemones
Nors alkoholio pagrindu pagamintos rankų dezinfekavimo priemonės išpopuliarėjo dėl savo patogumo, tradicinis rankų plovimas muilu ir vandeniu išlieka moksliškai pranašesnis patogenų šalinimo srityje.
Muilo molekulės turi unikalią amfipatinę struktūrą– hidrofilinės galvutės traukia vandenį, o hidrofobinės uodegėlės jungiasi su aliejais ir lipidais. Ši dviguba prigimtis, veikiant mechaninei trinčiai, suardo patogenų membranas. Susidariusios micelės uždaro mikroorganizmus ir šiukšles, kurios vėliau nuplaunamos.
Skirtingai nuo dezinfekavimo priemonių, kurios naikina bakterijas, bet palieka likučius, muilas fiziškai pašalina patogenus nuo odos paviršiaus. Be to, plaunant rankas veiksmingai pašalinami tam tikri alkoholiui atsparūs mikrobai, įskaitant norovirusą ir Clostridium difficile, kurių dezinfekavimo priemonės negali tinkamai pašalinti.
7 universitetų tyrimų metodikos išskaidymas
Mokslinis sutarimas dėl rankų plovimo veiksmingumo pasiektas atlikus išsamų daugiainstitucinį tyrimą septyniuose didžiuosiuose mokslinių tyrimų universitetuose.
Tyrėjai taikė dvigubai aklą metodiką, kai 2 300 dalyvių buvo suskirstyti į tris grupes: naudojančius muilą, dezinfekcines priemones ir kontrolinę grupę. Kiekvienai kohortai prieš patogenų poveikį ir po jo buvo atliktas bakterijų apkrovos tyrimas. Metus trukęs tyrimas apėmė skirtingus geografinius regionus, kad būtų atsižvelgta į aplinkos kintamuosius.
Mokslininkai, naudodami pažangiąją spektroskopiją, matavo bakterijų redukcijos greitį ir augino mėginius įvairiose terpėse. Statistinė analizė atskleidė nuoseklius dėsningumus tarp demografinių veiksnių. Tyrimo privalumas – didelė imtis, griežta kontrolė ir daugiadisciplininis požiūris, kuriame dalyvavo mikrobiologai, epidemiologai ir visuomenės sveikatos specialistai.
Pagrindiniai statistiniai duomenys: Patogenų pašalinimo rodiklių palyginimas
Atlikus išsamią laboratorinę analizę nustatyta, kad tradiciškai plaunant rankas su muilu ir vandeniu pašalinama 97,2 % dažniausiai pasitaikančių patogenų, o alkoholio pagrindu pagamintų dezinfekavimo priemonių veiksmingumas siekia 93,8 %.
Skirtumas dar labiau išryškėja esant tam tikriems mikroorganizmams. Plaunant su muilu buvo pašalinta 99,4 % C. difficile sporų, o naudojant dezinfekuojamąsias priemones – 82,1 %. Panašus skirtumas buvo ir noroviruso atveju: 98,6 %, palyginti su 87,3 %.
Laiko veiksniai taip pat atskleidė svarbius skirtumus. Dvidešimt sekundžių trunkantis rankų plovimas atitiko keturiasdešimt sekundžių trunkantį patogenų pašalinimą naudojant dezinfekcines priemones. Be to, tyrėjai pastebėjo, kad mechaninė trintis plaunant rankas prisidėjo prie maždaug 72 % valymo poveikio, nepriklausomai nuo naudojamo muilo rūšies.
Ligoninių protokolai: Laikas permąstyti infekcijų kontrolę?
Pastaraisiais metais daugybė ligoninių visame pasaulyje vis dažniau renkasi alkoholio pagrindu pagamintus rankų dezinfekantus, o ne tradicinį rankų plovimą, visų pirma dėl patogumo ir laiko sąnaudų.
Tačiau nauji tyrimai rodo, kad sveikatos priežiūros įstaigoms gali tekti iš naujo įvertinti šiuos protokolus. Tyrimai rodo, kad mechaniniu rankų plovimu pašalinama daugiau patogenų, nei manyta anksčiau. Keli pirmaujantys medicinos centrai pradėjo taikyti mišrius metodus, reikalaujančius plauti rankas muilu ir vandeniu tam tikrais klinikiniais atvejais, tuo pat metu palikdami dezinfekavimo stoteles greitoms intervencijoms.
Infekcijų kontrolės specialistai dabar rekomenduoja įstaigoms parengti įrodymais pagrįstas gaires, kuriomis būtų optimizuojami abu metodai, taip potencialiai sumažinant su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų skaičių, kiekvienai klinikinei situacijai parenkant tinkamiausią valymo metodą.
Pamirštas tinkamos rankų plovimo technikos menas
Nepaisant to, kad to mokoma nuo vaikystės, tinkama rankų plovimo technika vis dažniau pamirštama tiek sveikatos priežiūros įstaigose, tiek kasdieniame gyvenime. Norint veiksmingai plauti rankas, jas reikia sudrėkinti švariu vandeniu, užtepti pakankamai muilo ir bent 20 sekundžių šveisti visus paviršius.
Dažnai praleidžiamos tokios svarbios sritys kaip pirštų galiukai, nykščiai, tarpupirščiai ir riešai. CDC rekomenduoja šešių žingsnių metodą: delnai, plaštakų nugarėlės, tarpupirščiai, pirštų nugarėlės, nykščiai ir pirštų galiukai. Džiovinimas švariais rankšluosčiais arba oro džiovintuvais užbaigia procesą.
Tyrimai rodo, kad net sveikatos priežiūros specialistai dažnai praleidžia šiuos etapus, o tai iki 80 % sumažina apsaugos nuo patogenų veiksmingumą.
Poveikis visuomenės sveikatai ir naujos rekomendacijos
Netinkamos rankų higienos pasekmės toli gražu neapsiriboja pavienių asmenų sveikatos rezultatais, o jų poveikis pasireiškia visose visuomenės sveikatos sistemose visame pasaulyje. Neseniai atlikti tyrimai paskatino sveikatos priežiūros institucijas peržiūrėti rekomendacijas ir pabrėžti, kad ne klinikinėje aplinkoje rankas reikia plauti 20 sekundžių su muilu ir vandeniu, o ne alkoholio dezinfekavimo priemonėmis.
Naujose rekomendacijose siūloma mokyklose ir darbo vietose įrengti tinkamus rankų plovimo įrenginius, rengti švietėjiškas kampanijas, kuriose daugiausia dėmesio būtų skiriama rankų plovimo technikai, o ne produktų pasirinkimui, ir mažinti naudojimąsi cheminėmis dezinfekavimo priemonėmis, kai tai nėra būtina. Šiomis priemonėmis siekiama sumažinti atsparumą antimikrobinėms medžiagoms ir sveikatos priežiūros išlaidas, kartu skatinant tvarią higienos praktiką, kuri būtų prieinama bendruomenėms nepriklausomai nuo jų ekonominės padėties.
