Kava — vienas populiariausių gėrimų pasaulyje. Vieni be jos negali pradėti ryto, kiti geria po pietų, dar kiti — net vakare prieš miegą. Ir visi įsitikinę, kad puikiai žino, kaip kava veikia. Pažadina, suteikia energijos, padeda susikaupti. Kas čia sudėtingo?

Pasirodo, sudėtingo nemažai. Mitybos specialistai pabrėžia, kad daugelis žmonių net neįtaria, kokia sudėtinga reakcijų grandinė paleidžiama organizme nuo pirmo gurkšnio. Ir dar mažiau žino, kodėl tas pats puodelis kavos vienam žmogui suteikia energijos visai dienai, o kitą priverčia nervintis ir naktį vartytis lovoje.

Pirmos minutės: kas vyksta iškart po gurkšnio

Išgėrus kavą, kofeinas pradeda veikti greičiau, nei daugelis mano. Per maždaug 20 minučių jis patenka į kraują ir pasiekia smegenis. Ten prasideda pagrindinis veiksmas — kofeinas blokuoja adenozino receptorius.

Adenozinas — tai medžiaga, kuri natūraliai kaupiasi smegenyse dienos eigoje ir signalizuoja organizmui, kad laikas ilsėtis. Kai kofeinas užblokuoja šiuos receptorius, nuovargio signalas tiesiog nebepraeina. Smegenys „nemato”, kad esate pavargę.

Tuo pat metu antinksčiai pradeda gaminti adrenaliną. Širdis ima plakti šiek tiek greičiau, kraujospūdis kyla, dėmesys pagerėja. Tai tas pats mechanizmas, kuris įsijungia pavojaus situacijose — tik švelnesnis.

Po pusvalandžio: poveikis, apie kurį retai kalbama

Maždaug po 30 minučių daugelis pastebi dar vieną kavos efektą — padidėjusį norą šlapintis. Kofeinas turi silpną diuretinį poveikį, skatinantį inkstus greičiau filtruoti skysčius.

Sveikiems žmonėms tai nekelia problemų. Tačiau tiems, kas turi šlapimo pūslės ar prostatos sutrikimų, šis efektas gali būti nemalonus ir net pabloginti simptomus.

Per 60–90 minučių kofeinas pasiekia ir žarnyną. Jis pagreitina virškinimo trakto motoriką — todėl daugelis žmonių pastebi, kad kava „padeda” rytiniam tuštinimuisi. Įdomu, kad būtent šis efektas gali būti susijęs su mokslininkų pastebėta mažesne storosios žarnos vėžio rizika kavos mėgėjams.

Kodėl vieni gali gerti kavą vakare, o kiti — ne

Čia prasideda įdomiausia dalis. Kofeino pusėjimo laikas — tai yra laikas, per kurį organizmas pašalina pusę suvartoto kofeino — vidutiniškai siekia 5–6 valandas. Tai reiškia, kad išgėrus kavą vidurdienį, vakare organizme vis dar bus apie ketvirtadalis kofeino.

Tačiau „vidutiniškai” čia yra raktinis žodis. Tyrimai rodo, kad žmonės metabolizuoja kofeiną labai skirtingai — ir tai priklauso nuo genų.

Yra du pagrindiniai genai, lemiantys kofeino apykaitą: CYP1A2 ir ADORA2A. Žmonės su tam tikromis šių genų variacijomis yra „greiti metabolizatoriai” — jie pašalina kofeiną greitai ir gali gerti kavą net vakarais be pasekmių miegui. Kiti — „lėti metabolizatoriai” — kofeinas jų organizme išlieka ilgiau, todėl net rytinė kava gali trukdyti naktiniam poilsiui.

Be genetikos, kofeino metabolizmą veikia ir kiti faktoriai:

• Lytis ir hormonai — moterims, ypač nėštumo metu, kofeinas išlieka organizme ilgiau
• Amžius — vyresni žmonės metabolizuoja kofeiną lėčiau
• Rūkymas — rūkaliai, paradoksalu, pašalina kofeiną greičiau
• Vaistai — kai kurie medikamentai gali smarkiai pailginti kofeino poveikį

Priklausomybė ir nutraukimo simptomai

Reguliariai geriant kavą, smegenys prisitaiko. Adenozino receptoriai tampa mažiau jautrūs, ir norint pasiekti tą patį budrumą, reikia vis daugiau kofeino. Tai klasikinis tolerancijos mechanizmas.

Kai reguliariai kavą geriantis žmogus staiga nustoja — prasideda nutraukimo sindromas. Simptomai gali būti gana nemalonūs: stiprus galvos skausmas, ryškus nuovargis, sunkumai susikaupti, dirglumas. Gera žinia — tai trunka tik kelias dienas, kol receptoriai grįžta į pradinę būseną.

Specialistai pataria ne mesti kavos staiga, o mažinti dozę palaipsniui — taip išvengsite nemalonių simptomų.

Kam kava gali pakenkti

Nors daugumai suaugusiųjų saikingas kavos vartojimas yra visiškai saugus ir netgi naudingas, kai kurioms grupėms reikia būti atsargiems:

Širdies ritmo sutrikimai — kofeinas gali provokuoti širdies permušimus ar aritmijas jautriems žmonėms. Jei turite diagnozuotų širdies problemų, pasitarkite su gydytoju.

Šlapimo pūslės problemos — diuretinis poveikis gali pabloginti simptomus.

Miego sutrikimai — jei sunkiai užmiegama, pirmiausia verta pabandyti riboti kavą ir negerti jos po pietų.

Nėštumas — rekomenduojama riboti kofeino kiekį iki 200 mg per dieną (maždaug 1–2 puodeliai kavos).

Kiek kavos galima gerti

Daugumai sveikų suaugusiųjų saugia riba laikoma 400 mg kofeino per dieną — tai maždaug 3–4 puodeliai filtruotos kavos. Tačiau tai tik orientyras. Jei esate lėtas metabolizatorius ar jautrus kofeinui, jūsų asmeninė riba gali būti kur kas mažesnė.

Specialistai rekomenduoja stebėti savo organizmo reakcijas: jei jaučiate nerimą, širdies permušimus, sunkiai užmiegama ar dažnai bėgate į tualetą — verta sumažinti dozę arba pakeisti vartojimo laiką.

Ir dar vienas patarimas — pradėkite dieną nuo vandens, o kavą gerkite ne iškart pabudus, o po 1–2 valandų. Taip išvengsite staigaus kofeino smūgio tuščiam skrandžiui ir leisite natūraliems organizmo budrumo mechanizmams įsijungti.