Savaitę kasdien vartojant migdolus, prasideda keli teigiami organizmo pokyčiai. Dėl sudėtyje esančių skaidulų pagerėja virškinimo trakto sveikata, o širdies ir kraujagyslių sistemai – sumažėja MTL cholesterolio kiekis ir pagerėja arterijų veikla. Dėl pagerėjusios insulino reakcijos stabilizuojasi cukraus kiekis kraujyje, o dėl vitamino E ir biotino pagerėja odos tekstūra. Be to, sustiprėja medžiagų apykaita, padidėja energijos kiekis ir paįvairėja žarnyno mikrobiomas. Šie pirmieji privalumai yra tik migdolų vartojimo poveikio sveikatai pradžia.
Geresnė virškinimo sistemos sveikata ir reguliarumas
Kasdien vartojami migdolai labai pagerina virškinimo sistemos sveikatą, nes juose gausu skaidulų. Viename 28 g (apie 23 migdolų) yra maždaug 3,5 g skaidulinių medžiagų, kurios palaiko sveiką žarnyno judėjimą ir skatina naudingų žarnyno bakterijų augimą.
Jau po savaitės reguliaraus migdolų vartojimo daugelis žmonių teigia, kad jų žarnyno judesiai tampa nuoseklesni ir sumažėja pilvo pūtimas. Prebiotinės migdolų savybės maitina probiotines bakterijas storojoje žarnoje, didindamos žarnyno mikrobiomo įvairovę ir funkciją. Be to, migdoluose esančių skaidulų ir sveikųjų riebalų derinys padeda sulėtinti virškinimą, todėl visą dieną išlieka energija ir pagerėja maistinių medžiagų įsisavinimas.
Geresnė širdies veikla ir cholesterolio pusiausvyra
Migdolai ne tik naudingi virškinimui, bet ir pasižymi nepaprastais širdies ir kraujagyslių sistemos privalumais, kurie išryškėja po savaitės kasdienio vartojimo. Tyrimai rodo, kad migdolų mononesotieji riebalai padeda mažinti MTL (blogojo) cholesterolio kiekį ir kartu palaikyti DTL (gerojo) cholesterolio kiekį.
Migdoluose esantys vitaminas E ir magnis palaiko arterijų sveikatą, nes apsaugo nuo oksidacinės pažaidos ir gerina kraujotaką. Be to, migdoluose esantis kalis padeda reguliuoti kraujospūdį, o juose esanti amino rūgštis argininas skatina kraujagyslių veiklą.
Tyrimai rodo, kad kasdien suvalgant vos 43 g migdolų per septynias dienas galima sumažinti širdies ligų rizikos veiksnius, nes sumažėja uždegimo žymenų ir pagerėja endotelio funkcija.
Stabilizuojamas cukraus kiekis kraujyje ir insulino reakcija
Stabilizuotas cukraus kiekis kraujyje ir atsakas į insuliną
Nepaisant saldaus skonio, migdolai atlieka svarbų vaidmenį stabilizuojant gliukozės kiekį kraujyje ir didinant jautrumą insulinui vos per septynias dienas nuo reguliaraus vartojimo. Mažas glikemijos indeksas ir didelis magnio kiekis (apie 80 mg 28 g) padeda išvengti cukraus kiekio kraujyje šuolių po valgio.
Žurnale „Journal of Nutrition” paskelbti tyrimai rodo, kad migdolų vartojimas iki 30 % sumažina gliukozės kiekį po valgio ir pagerina insulino reakciją tiek diabetu sergantiems, tiek nesergantiems asmenims. Sveikų mononesočiųjų riebalų, baltymų ir skaidulinių medžiagų derinys sukuria trilypį gliukozės valdymo metodą, lėtinantį virškinimą ir suteikiantį ilgalaikės energijos be didelių cukraus kiekio svyravimų kraujyje.
Pastebimas odos ir plaukų būklės pagerėjimas
Po savaitės kasdienio migdolų vartojimo daugelis žmonių praneša apie akivaizdžiai pagerėjusią odos tekstūrą ir plaukų kokybę. Šį poveikį lemia tai, kad migdoluose gausu vitamino E, kuris pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis, kovojančiomis su laisvųjų radikalų daroma žala odos ląstelėms.
Riešutuose esantis didelis biotino kiekis palaiko keratino infrastruktūrą plaukų folikuluose, todėl gali sumažinti lūžinėjimą ir padidinti blizgesį. Be to, migdoluose esančios sveikos riebalų rūgštys padeda palaikyti odos membranos vientisumą, geriau sulaiko drėgmę ir mažina sausumą.
Tyrimai rodo, kad šios maistinės medžiagos, vartojamos nuolat, gali sustiprinti kolageno gamybą ir apsaugoti nuo UV spindulių daromos žalos, todėl veido oda tampa jaunatviškesnė, o plaukai – stipresni ir atsparesni.
Didesnis energijos lygis visą dieną
Daugelis migdolų entuziastų jau po savaitės kasdienio vartojimo pastebi, kad pastebimai pagerėjo jų ilgalaikis energijos lygis. Šį poveikį lemia unikalusmigdolų maistinis profilis– baltymų, skaidulų ir sveikųjų riebalų derinys, kuris stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje ir apsaugo nuo energijos kritimo.
Migdoluose esantis magnis vaidina svarbų vaidmenį energijos apykaitoje, nes aktyvina adenozintrifosfatą (ATP) – pagrindinį organizmo energijos šaltinį. Be to, migdoluose esantys B grupės vitaminai, ypač riboflavinas ir niacinas, padeda maistą paversti naudingąja energija.
Tyrimai rodo, kad užkandžius su dideliu glikemijos kiekiu pakeitus migdolais, energija per dieną pasiskirsto tolygiau, o po pietų nesumažėja.
Mažesnis alkis ir geresnė apetito kontrolė
Tirdami reguliaraus migdolų vartojimo poveikį, mokslininkai pastebėjo, kad vos per septynias dienas ženkliai pagerėjo apetito reguliavimas.
Migdoluose esantis didelis skaidulų, baltymų ir sveikų riebalų kiekis sukuria stiprų sotumo efektą, todėl alkis ilgesnį laiką išlieka nevalgomas.
Tyrimai rodo, kad dalyviai, kasdien suvalgantys 43 g migdolų, 15-20 % sumažino alkio jausmą tarp valgymų. Iš dalies taip atsitinka dėl migdolų gebėjimo sulėtinti skrandžio tuštinimąsi ir reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje, neleidžiant staigiai pakilti ir nukristi, kas sukelia potraukį maistui.
Ši geresnė apetito kontrolė paprastai lemia mažesnį bendrą kalorijų suvartojimą be sąmoningų pastangų.
Sustiprėjusi imuninės sistemos funkcija
Sustiprinta imuninės sistemos funkcija
Dėl turtingo maistinių medžiagų profilio migdolų vartojimas nuosekliai prisideda prie stipresnės imuninės sistemos. Riešutuose yra vitamino E, stipraus antioksidanto, kuris neutralizuoja laisvuosius radikalus ir gerina T-ląstelių funkciją, t. y. svarbiausius imuninės sistemos komponentus.
Migdoluose taip pat yra cinko ir mangano – mineralų, būtinų imuninių ląstelių vystymuisi ir veiklai. Po savaitės kasdienio vartojimo organizme pastebimai padidėja antioksidacinis pajėgumas, padedantis sumažinti oksidacinį stresą, kuris gali pakenkti imunitetui.
Migdoluose esančios prebiotinės skaidulos dar labiau palaiko žarnyno, kuriame yra apie 70 % imuninių ląstelių, sveikatą ir sudaro pagrindą geresnei sisteminei imuninei funkcijai.
Geresnė smegenų veikla ir aiškesnis protas
Kaip kasdienis įprotis valgyti migdolus veikia pažintines funkcijas? Tyrimai rodo, kad migdolų maistinių medžiagų profilis palaiko idealią smegenų veiklą. Migdoluose esantis vitaminas E veikia kaip antioksidantas, apsaugantis nervų membranas nuo oksidacinės pažaidos ir galintis sulėtinti pažinimo funkcijų silpnėjimą.
Migdoluose yra riboflavino ir L-karnitino – junginių, kurie skatina neurologinę veiklą ir palaiko smegenų ląstelių vientisumą. Juose esantis magnis padeda reguliuoti neuromediatorių funkciją, todėl gali pagerinti dėmesio sutelkimą ir proto aiškumą. Be to, baltymai ir sveikieji riebalai suteikia smegenims pastovios energijos, apsaugodami nuo pažinimo sutrikimų, susijusių su cukraus kiekio kraujyje svyravimais.
Po savaitės vartotojai gali pastebėti geresnę koncentraciją, geresnę atmintį ir didesnę protinę ištvermę visą dieną.
Raumenų atsigavimas ir fizinio pajėgumo padidėjimas
Fitneso entuziastai ir sportininkai, siekiantys geresnių rezultatų, turi dar vieną priežastį įtraukti migdolus į savo kasdienį režimą. Maistinių medžiagų turinčiuose riešutuose yra daug baltymų, sveikų riebalų ir antioksidantų, kurie padeda raumenims atsigauti po intensyvaus fizinio krūvio.
Tyrimai rodo, kad migdolų vartojimas gali sumažinti fizinio krūvio sukeltą raumenų pažeidimą ir uždegimą. Sudėtyje esantis magnis padeda baltymų sintezei ir raumenų funkcijai, o vitaminas E padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus, atsirandančius intensyvios fizinės veiklos metu.
Po savaitės kasdienio migdolų vartojimo daugelis žmonių pastebi, kad po treniruotės sumažėja skausmas ir pagerėja ištvermė. Baltymų ir naudingųjų riebalų derinys suteikia ilgalaikės energijos be su paprastaisiais angliavandeniais susijusio kritimo.
Svorio reguliavimas ir medžiagų apykaitos pokyčiai
Migdolų poveikis svorio reguliavimui gali atrodyti nelogiškas, atsižvelgiant į santykinai didelį jų kaloringumą. Tačiau tyrimai rodo, kad kasdienis migdolų vartojimas per savaitę gali teigiamai paveikti medžiagų apykaitą.
Migdoluose esančios skaidulos, baltymai ir sveikieji riebalai skatina sotumo jausmą, todėl gali sumažinti bendrą suvartojamų kalorijų kiekį. Tyrimai rodo, kad jų ląstelių sienelės yra atsparios visiškam virškinimui, todėl pasisavinama mažiau kalorijų, nei nurodoma maistingumo etiketėse.
Be to, migdolai padeda stabilizuoti gliukozės kiekį kraujyje ir gerina jautrumą insulinui. Reguliarus migdolų vartojimas taip pat šiek tiek padidina medžiagų apykaitos greitį ramybės būsenoje ir palaiko naudingus žarnyno mikrobiomo pokyčius, kurie gali padidinti energijos sąnaudas ir riebalų oksidacijos procesus.
