Vaikystėje pajūryje ji būdavo ant stalo dažna. Apkepta miltuose, su citrina ir krapais, šalia bulvių. Balta, saldoka, tirpstanti burnoje.
Paskui kažkur dingo. Ne iš jūros – iš mūsų lėkščių. O visiškai veltui.
Kas ta plekšnė ir kuo ji ypatinga
Plekšnė – plokščia jūrinė žuvis, gyvenanti Baltijoje prie pat Lietuvos kranto. Blyškus kūnas guli ant smėlio, prisitaikęs prie šaltų, ramių gelmių.
Jos mėsa balta ir tvirta, bet gomuryje švelni, su vos juntamu saldumu. Ne aštri, ne „žuvinga” – veikiau švari.
Kodėl ją pamiršome, atsakyti nesunku. Lentynas užėmė pigi importinė lašiša ir tunas, o vietinė plokščioji liko šešėlyje. Ne dėl skonio – tiesiog dėl mados ir įpročio.
„Kas nemėgsta žuvies dėl stipraus skonio, plekšnę dažnai pamėgsta iš pirmo karto,” – paaiškino žuvų pardavėja turguje. Skonis subtilus, beveik jaukus.
Kodėl ją taip lengva gaminti
Plekšnei nereikia daug. Trupučio džiūvėsėlių, trumpo apkepimo keptuvėje ar švelnaus kepimo orkaitėje – ir skonis atsiskleidžia.
Ji nesipriešina. Iškepa greitai, kaulus atskirti lengva, o natūralus saldumas nemėgsta perteklinių prieskonių. Užtenka kuklios rankos.
„Svarbiausia neperkepti – kelios minutės iš kiekvienos pusės, ir gana,” – pridūrė ji. Šeimai, ieškančiai žuvies be vargo, plekšnė yra tylus, patikimas pasirinkimas.
Geriausi būdai paruošti namuose
Paprasčiausia – apvolioti miltuose ar smulkiuose džiūvėsėliuose ir kepti keptuvėje, kol paviršius taps traškus.
Norintiems švelnesnės tekstūros tinka troškinimas ar garinimas lengvame sultinyje – mėsa lieka drėgna ir minkšta. Visą žuvį galima kepti ir orkaitėje: citrina, krapai, petražolės ir gabalėlis sviesto suteikia sodrų kvapą.
Greitas kepimas ant grotelių prideda lengvą dūmo natą. Kad ir kaip ruoštumėte, saikas – raktas: per daug prieskonių nustelbtų subtilų skonį. Geriausiai plekšnė atsiskleidžia su tuo, kas paprasta – citrina, sviestu, žiupsniu druskos ir šviežiais krapais.
Lengva, sotu ir sveika
Plekšnė – ne tik skani, bet ir liesa. Šimtas gramų turi vos apie 86–90 kalorijų, o riebalų – nedaug.
Užtat baltymų, jodo, seleno, fosforo ir B grupės vitaminų – nemažai. Prisideda ir šiek tiek omega-3, palankios širdžiai. Soti, bet lengva – valgai ir nejauti sunkumo.
Būtent tokios žuvies dažnai ir ieškoma: kuri prisotina, bet neapsunkina, ir tinka tiek vaikams, tiek vyresniems. Plekšnė čia patenka kone idealiai.
Tai žuvis tiems, kas vertina paprastą, bet vertingą maistą.
Kaip išsirinkti ir paruošti šviežią
Šviežią plekšnę pažinsite iš skaidrių, ryškių akių, drėgnos odos ir švaraus jūros kvapo, kuris niekada nebūna aitrus. Mėsa turi būti tvirta ir elastinga, žiaunos ryškios, o pati žuvis vėsi nuo prekystalio.
„Rinkitės tą, kurios akys blizga – neblizga reiškia, kad gulėjo per ilgai,” – patarė pardavėja.
Namuose ją tereikia nuplauti ir nusausinti. Plonas miltų sluoksnis tinka keptuvei; aliejus, druska, krapai ir citrina – orkaitei ar grotelėms. Kepa greitai, tad švelni kaitra išsaugo saldumą.
Gal laikas plekšnei grįžti ten, iš kur ji niekada neturėjo pasitraukti – ant paprasto, lietuviško stalo. Kartais geriausias skonis laukia ne parduotuvės gilumoje, o prie artimiausio žvejų prekystalio.
