Lieknėjimas – procesas, su kuriuo susiduria milijonai žmonių visame pasaulyje. Keičiame mitybą, didiname fizinį aktyvumą ir džiaugiamės, kai svarstyklės rodo mažesnius skaičius. Tačiau ar kada nors susimąstėte, kur iš tiesų dingsta tie riebalai, kuriuos „sudeginate”? Kur jie iškeliauja? Ar tiesiog išnyksta be pėdsakų?
Atsakymas į šį klausimą nustebins daugumą ir privers kitaip pažvelgti į svorio metimo procesą. Pasirodo, lieknėjimo mokslas yra kur kas įdomesnis, nei galėtumėte įsivaizduoti.
Populiarus, bet klaidingas mitas
Jei paklaustumėte atsitiktinių praeivių gatvėje, kur dingsta riebalai lieknėjant, tikriausiai išgirstumėte įvairių teorijų:
- „Riebalai virsta energija ir tiesiog sudega”
- „Jie pavirsta raumenimis”
- „Išeina su prakaitu per odą”
- „Tiesiog ištirpsta”
Ironija ta, kad net daugelis sveikatos specialistų ir sporto trenerių negali teisingai atsakyti į šį klausimą. 2014 metais Australijos mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu paklausė 150 gydytojų, dietologų ir sporto specialistų, kur dingsta riebalai. Tik 3 iš jų pateikė teisingą atsakymą!
Tikroji riebalų kelionė: fizikos ir biochemijos stebuklas
Taigi, kur gi dingsta riebalai? Atsakymas: mes juos iškvėpuojame.
Taip, didžioji dalis riebalų, kuriuos „sudeginate”, išeina iš jūsų kūno per plaučius anglies dioksido (CO₂) pavidalu. Likusi dalis pasišalina per vandenį – šlapimą, prakaitą ir kitus organizmo skysčius.
„Tai prieštarauja populiariam įsitikinimui, kad riebalai tiesiog virsta energija ar šiluma. Faktiškai, tai prieštarautų masės tvermės dėsniui – medžiaga negali tiesiog išnykti,” – paaiškina biochemikas prof. Andrew Brown iš Naujojo Pietų Velso universiteto, vienas iš minėto tyrimo autorių.
Riebalų „deginimo” chemija
Kad suprastume šį procesą, turime pažvelgti į molekulinį lygmenį. Riebalai mūsų kūne yra saugomi trigliceridų pavidalu. Kiekvienas trigliceridas sudarytas iš:
- 3 riebalų rūgščių grandinių
- 1 glicerolio molekulės
Kai organizmas pradeda naudoti riebalus energijai, įvyksta cheminė reakcija, vadinama oksidacija. Šios reakcijos metu:
- Trigliceridai skaidomi į sudedamąsias dalis
- Riebalų rūgštys reaguoja su deguonimi, kurį įkvepiame
- Reakcijos metu susidaro anglies dioksidas (CO₂) ir vanduo (H₂O)
Tikslus cheminis procesas yra sudėtingesnis, tačiau galutinis rezultatas aiškus: riebalai virsta anglies dioksidu ir vandeniu.
Stulbinantys skaičiai
Štai įdomus faktas: norint „sudeginti” 10 kg riebalų, reikia įkvėpti 29 kg deguonies. Šio proceso metu susidaro:
- 28 kg anglies dioksido (CO₂)
- 11 kg vandens (H₂O)
Tai reiškia, kad apie 84% riebalų masės išeina per plaučius (kaip CO₂), o likę 16% – kaip vanduo (per šlapimą, prakaitą, kvėpavimą).
„Jei sudeginate 10 kg riebalų, 8.4 kg šios masės tiesiog iškvėpuojate,” – teigia tyrėjai.
Ar galime lieknėti vien tik kvėpuodami?
Žinoma, iškyla logiškas klausimas – jei riebalai išeina per kvėpavimą, ar galime lieknėti tiesiog giliau ir dažniau kvėpuodami?
Deja, taip neveikia. Hiperventiliacija (perteklinis kvėpavimas) nesukels riebalų deginimo – ji tik galėtų sukelti galvos svaigimą dėl per didelio CO₂ pašalinimo iš kraujo.
„Riebalų skilimas – tai sudėtingas biocheminis procesas, kurį reguliuoja hormonai ir signalai, susiję su energijos poreikiu. Riebalai virsta CO₂ tik tada, kai kūnas juos aktyviai naudoja energijai,” – paaiškina endokrinologas.
Kada riebalai tampa CO₂?
Riebalų virtimas anglies dioksidu vyksta:
- Fizinio aktyvumo metu – raumenims reikia daugiau energijos, todėl organizmas intensyviau skaido riebalus
- Ilgo badavimo tarp valgymų metu – kai organizmas nebeturi gliukozės, jis pradeda naudoti riebalus energijai
- Net miegant – baziniam medžiagų apykaitai reikia energijos, todėl riebalai skaidomi ir miego metu
Įdomus faktas: ramybės būsenoje, kai tiesiog sėdite ir skaitote šį straipsnį, maždaug 70% jūsų iškvėpto CO₂ yra kilęs iš riebalų skaidymo!
Kodėl svarbu tai žinoti?
Suvokimas, kad riebalai virsta CO₂ ir vandeniu, gali padėti geriau suprasti svorio metimo procesą:
- Tai paaiškina, kodėl fizinis aktyvumas toks svarbus – juo intensyviau kvėpuojate dėl fizinio krūvio, tuo daugiau CO₂ (ir kartu riebalų) pašalinate.
- Padeda suprasti, kodėl riebalų netenkama laipsniškai – plaučiai turi ribotą CO₂ pašalinimo pajėgumą (apie 200-250g per valandą intensyvaus fizinio krūvio metu).
- Paaiškina, kodėl svorio metimas naktį yra realus reiškinys – miegodami pašaliname nemažai CO₂ ir vandens (per kvėpavimą ir prakaitavimą).
- Atmaskuoja svorio metimo mitus – supratimas, kad riebalai nevirsta raumenimis ar energija, padeda geriau orientuotis tarp daugybės prieštaringų patarimų.
Mokslas už kasdienių pokyčių
Kasdieniame gyvenime retai susimąstome apie biochemiją, tačiau šie procesai vyksta nuolat:
- Kai lipate laiptais vietoj lifto – daugiau riebalų virsta CO₂
- Kai pasirenkate aktyvią veiklą vietoj sėdėjimo – jūsų kvėpavimas intensyvėja, ir daugiau riebalų išeina per plaučius
- Kai geriate pakankamai vandens – padedate organizmui efektyviau pašalinti riebalų skilimo produktus
„Įdomu, kad kiekvieną kartą iškvėpdami, jūs šiek tiek ‘lieknėjate’,” – juokauja mokslininkai.
Mitybos vaidmuo šiame procese
Nors riebalai galiausiai pasišalina per kvėpavimą, tai nereiškia, kad mityba nėra svarbi. Priešingai – ji nustato, ar jūsų organizmas kaups ar naudos riebalus:
- Perteklinis kalorijų vartojimas reiškia, kad nauji riebalai kaupiasi greičiau, nei esami spėja virsti CO₂
- Subalansuota mityba su deficitu skatina organizmo riebalų atsargų naudojimą energijai
Praktinės išvados: ką reiškia šis atradimas?
Žinojimas, kad riebalai išeina per plaučius, nepakeis pagrindinių svorio metimo principų, tačiau gali padėti geriau suprasti procesą ir priimti moksliškai pagrįstus sprendimus:
- Fizinis aktyvumas yra esminis – ne tik dėl kalorijų deginimo, bet ir dėl intensyvesnio CO₂ pašalinimo.
- Kombinuokite kardio ir jėgos treniruotes – kardio padeda intensyviau pašalinti CO₂, o jėgos treniruotės didina raumenų masę, kuri padidina bazinę medžiagų apykaitą.
- Neapgaudinėkite savęs „greito svorio metimo” produktais – nėra stebuklingos tabletės, kuri „ištirpintų” riebalus be fiziologinio CO₂ iškvėpimo proceso.
- Supraskite, kad svorio metimas turi fizinius apribojimus – plaučių pajėgumas pašalinti CO₂ yra ribotas, todėl ekstremūs svorio metimo tempai nėra nei realistiški, nei sveiki.
Išvada: mokslas keičia požiūrį
Atradimas, kad riebalai daugiausia pasišalina per plaučius, buvo paskelbtas prestižiniame medicinos žurnale „British Medical Journal” ir sukėlė nemažai diskusijų mokslo bendruomenėje. Jis ne tik keičia mūsų supratimą apie svorio metimą, bet ir pabrėžia, kaip svarbu remtis mokslu, o ne mitais.
Taigi, kitą kartą, kai sportuodami giliai kvėpuosite, galite džiaugtis žinodami, kad kiekvienu iškvėpimu iš jūsų kūno pasišalina dalis riebalų – tiesiogine to žodžio prasme.
Svorio metimas išlieka kompleksinis procesas, reikalaujantis kantrybės, subalansuotos mitybos ir reguliaraus fizinio aktyvumo. Tačiau dabar bent jau žinote, kur keliauja tie riebalai – jie išnyksta ore, kurį iškvepiate!
