Atėjau į vaistinę su įpjovos žaizda ant piršto. Nieko rimto, bet kraujavo ir kraujavo.
Vaistininkė pažiūrėjo ir paklausė: „Ar žinote, kad yra augalas, kurio pavadinimas tiesiogiai reiškia ‘kraujo gėrėjas’? Ir jis auga Lietuvoje.”
Kraujalakė. Lotyniškai – Sanguisorba. Nuo žodžių „sanguis” (kraujas) ir „sorbere” (gerti).
„Viduramžiais alchemikai jį vadino stebuklu,” – pasakė ji. „Ir ne be reikalo.”
Kas yra kraujalakė ir kur ją rasti
Kraujalakė – daugiametis augalas iš rožinių šeimos. Lietuvoje auga dvi rūšys: vaistinė kraujalakė (Sanguisorba officinalis) ir mažoji.
Atpažinti nesunku. Stiebeliai rausvai violetiniai, stačiai kylantys. Lapai plunksniški, su pjūklėtais kraštais. O žiedynai – tankūs, kiaušinio formos, tamsiai raudoni arba purpuriniai.
Žydi nuo birželio iki rugsėjo. Auga drėgnose pievose, prie upių, pakelėse. Mėgsta derlingą, šiek tiek rūgštų dirvožemį.
„Jei matote drėgną pievą – ieškokite tamsiai raudonų burbuliukų ant stiebų,” – patarė vaistininkė. „Tai ji.”
Kodėl ji sustabdo kraujavimą
Čia prasideda įdomioji dalis.
Kraujalakės šaknyse yra apie 20 procentų taninų. Tai junginiai, kurie sutraukia audinius ir kraujagysles. Kai tepama ant žaizdos – kraujagyslės susiaurėja, kraujavimas sustoja.
Be to, augale yra saponinų ir flavonoidų – jie turi priešuždegiminį ir antibakterinį poveikį. Žaizda ne tik nustoja kraujuoti, bet ir greičiau gyja.
„Tai ne magija,” – paaiškino vaistininkė. „Tai chemija, kurią gamta sukūrė seniai prieš mūsų vaistines.”
Tyrimai patvirtina – kraujalakės ekstraktai trumpina kraujavimo sustojimo laiką ir spartina žaizdų gijimą.
Kaip naudoti praktiškai
Vaistininkė pasidalijo keliais būdais.
Nuoviras žaizdoms: 2 šaukštai džiovintų šaknų virkite 500 ml vandens 20-30 minučių. Atvėsinkite, naudokite kompresams ar plovimui.
Tinktūra: Šaknis užpilkite 40-60 procentų spiritu, palikite 2-6 savaites. Naudokite atskiestą – kelios lašai ant žaizdos arba į vandenį.
Milteliai: Džiovintas šaknis sutrinkite. Galima barstyt tiesiai ant smulkių įpjovimų – kaip natūralų „pleistrą”.
„Visada pradėkite nuo mažo kiekio,” – perspėjo vaistininkė. „Ir stebėkite reakciją.”
Kam dar tinka kraujalakė
Ne tik išoriškai. Tradiciškais ji naudota ir viduje.
Virškinimui: Taninai ramina sudirgintą skrandžio gleivinę. Arbata po valgio gali padėti nuo rėmens ir diskomforto.
Viduriavimui: Sutraukiantis poveikis veikia ir žarnyne – mažina viduriavimą.
Hemorojui: Sėdimosios vonelės su nuoviru – senas metodas, kuris vis dar naudojamas.
Bet vaistininkė perspėjo: vidinis vartojimas – tik saikingai ir trumpai. Ilgas taninų vartojimas gali dirginti skrandį.
Kas turėtų būti atsargus
„Natūralu nereiškia visiems saugu,” – pabrėžė vaistininkė.
Nėščios moterys: Nevartokite be gydytojo leidimo.
Vartojantys kraują skystinančius vaistus: Kraujalakė sustabdo kraujavimą – tai gali konfliktuoti su vaistais.
Jautrūs taninams: Jei skrandis reaguoja į stiprią arbatą ar vyną – būkite atsargūs.
„Jei abejojate – visada pasitarkite su specialistu,” – pridūrė ji.
Kaip auginti patiems
Jei norite turėti savo kraujalakę – tai įmanoma.
Vieta: Drėgnesnė, bet gerai drenuota. Pilna saulė arba pusiau šešėlis.
Dirvožemis: Neutralus arba šiek tiek rūgštus. Įterpkite komposto.
Sodinimas: Sėklomis (reikia stratifikacijos 2-3 mėnesius) arba dalinant senesnius augalus.
Šaknų rinkimas: Po 3-4 metų, kai augalas subręsta.
Augalas gražus – tinka ir vaistažolių lysvei, ir gėlynui. Tie tamsiai raudoni žiedynai atrodo elegantiški.
Galutinė mintis
„Kartais geriausias vaistas – tas, kurio pavadinimo net nebijome,” – nusijuokė vaistininkė atsisveikindama. „Kraujalakė skamba grėsmingai, bet ji – draugas, ne priešas.”
Dabar žinau, ko ieškoti drėgnose pievose. Ir kitą kartą, kai susižeisiu – žinosiu, kad gamta turi atsakymą.
slug: kraujalake-krauja-stabdantis-augalas-vaistininkes-patarimai





