— Karštą dieną daugumai žmonių stiklinė vandens duoda mažiau, nei jie galvoja, — pradeda britų gydytoja Natasha Fernando. — Vanduo greitai praeina pro skrandį. Gėrimas, kuriame yra šiek tiek baltymų, riebalų ir druskos, organizme lieka kur kas ilgiau.
Trumpas pareiškimas, kuris paneigia įprastą vasaros vaizdą: butelis vandens rankoje yra šventas. Tačiau tyrimuose paaiškėja, kad geriausias hidratacijos gėrimas dažniausiai yra pieno spalvos, ne skaidrus.
Kodėl pienas išlaiko hidrataciją ilgiau
Pieno sudėtyje yra natūralus mišinys, kuriuo paprastas vanduo negali pasigirti. Cukrus, baltymai, šiek tiek riebalų ir natrio kartu sulėtina skysčio pasišalinimą iš skrandžio. Tai reiškia, kad organizmas turi daugiau laiko įsisavinti vandenį, o ne perleisti jį tiesiai į šlapimo pūslę.
— Vienas iš geriausių praktinių variantų po karštos dienos darbe ar po sporto, — paaiškina Fernando. — Stiklinė šalto pieno, lengvai pasūdyto kąsnio užkandžio kompanijoje, organizmui duoda daugiau, nei du litrai vandens, išgerti per pusvalandį.
Tai paaiškina, kodėl pietinių kraštų gyventojai senų laikų vasaromis sakydavo: karštą dieną gerk arba pieną, arba kompotą, nes vandens vis tiek nepakaks.
Trys kiti gėrimai, kurie veikia panašiai
Tiems, kurie nevartoja karvės pieno, yra praktiškų alternatyvų. Kokosų vanduo turi natūralių elektrolitų — kalio, natrio, magnio — ir gerai veikia po intensyvaus prakaitavimo. Sojų pienas turi baltymų ir skysčių derinį, panašų į karvės pieno sudėtį, ir gali būti naudojamas tiek po sporto, tiek prie maisto.
Agurkų sultys — paskutinė alternatyva, kuri dažnai nustebina. Agurko sudėtis beveik visa yra vanduo, bet jame yra ir natūralių mineralų bei silicio. Lengvai atšaldytos jos veikia kaip natūralus elektrolitų papildymas po fizinio krūvio karštą dieną.
Pirmieji dehidratacijos požymiai
Daugelis žmonių dehidrataciją pradeda jausti tada, kai jau yra peržengę pirmąjį etapą. Troškulys yra vėlyvas signalas, ne ankstyvas. Pirmieji ženklai dažnai būna kiti: sausos lūpos. Tankesnis seilių jausmas. Šlapinimasis tampa retesnis, o šlapimo spalva — tamsesnė.
— Jei šlapinatės kelias valandas iš eilės ir spalva yra arti tamsiai geltonos, kūnas jau veikia rezervu, — sako Fernando. — Nuovargis, lengvas galvos skausmas ir koncentracijos sutrikimas atsiranda dar prieš troškulį.
Karštą dieną verta gerti pamažu — ne litrą vienu kartu, o stiklinę kas valandą. Toks ritmas neapsunkina skrandžio ir leidžia kūnui pasiimti tiek, kiek jis sugeba įsisavinti.
Maisto sąsajos vasarą
Hidratacija ateina ne tik iš puodelio. Vandeningi maisto produktai — arbūzas, melionas, salotos, agurkas, pomidoras, braškės, apelsinas — vidutiniame racione gali papildyti dieną tokiu skysčių kiekiu, kuris atitinka kelias stiklines vandens.
Jogurtas, šaltos sriubos ir paprastas šaltibarščių dubuo karštą dieną dirba kaip skystas valgis: maitina ir kartu drėkina. Sunki mėsa ar maistas, gausus angliavandeniais ir druska, reikalauja papildomo vandens, kad būtų suvirškintas — ir realiame karštyje atima tai, ko trūksta organizmui.
Vakare prieš karštą dieną stiklinė šalto pieno gali būti ramus pasirinkimas, kuris ryte palieka kūną mažiau pavargusiu, nei tikėjotės. Tądien butelis vandens vis tiek lieka šalia. Bet jis nustojo būti vienintelis variantas, kuris veikia.
