Baltos, geltonos, raudonos, violetinės. Bulvės būna kur kas įvairesnės, nei įpratome matyti lėkštėje. Ir kyla natūralus klausimas — kuri spalva sveikiausia?
Atsakymas nustebina: vienareikšmio nugalėtojo nėra. Kiekviena spalva atsineša kažką savito, o „geriausia” priklauso nuo to, ko konkrečiai ieškai — geresnio regėjimo, antioksidantų ar palankesnio kraujospūdžio.
Pažiūrėkime, ką slepia kiekviena spalva.
Trumpas atsakymas: viskas priklauso nuo tikslo
Nėra vienos „sveikiausios” bulvės — yra tinkamiausia tavo poreikiui. Raudonos bulvės turtingos antocianinų, siejamų su antioksidaciniu poveikiu ir apsauga nuo ląstelių pažeidimo.
Violetinės gali padėti palaikyti sveikesnį kraujospūdį, tad būna naudingos sergantiems hipertenzija. Baltos ir geltonos duoda karotino, svarbaus regėjimui, odai ir gleivinėms. O visos be išimties tiekia vitaminų, mineralų ir skaidulų — ir, beje, mažiau kaloringos, nei daugelis mano, jei tik neverčiamos į gruzdintuves. Todėl daugumai namų geriausias sprendimas — ne viena veislė, o įvairus derinys, o esant rimtesnėms sveikatos būklėms — pasitarus su gydytoju.
Geltonos — regėjimui
Geltonos bulvės palaiko akių sveikatą pirmiausia todėl, kad jose karotino daugiau nei baltosiose. O karotinoidai, kaip žinoma, dalyvauja palaikant sveiką regėjimą.
Toks maistinių medžiagų profilis gali paremti tinklainę ir kitas su regėjimu susijusias struktūras — ypač kai bulvės yra įvairios mitybos dalis. „Spalva čia nėra atsitiktinė — ji dažnai išduoda, kokių junginių produkte daugiau”, — sako mitybos specialistė Vaida. „Kuo sodresnė spalva, tuo paprastai daugiau naudingų pigmentų.” Žinoma, bulvė nėra vaistas ir medicininės priežiūros nepakeičia, bet subalansuotoje lėkštėje su daržovėmis, liesais baltymais ir viso grūdo produktais ji suteikia nedidelį, bet naudingą pranašumą.
Raudonos — antioksidantams
Raudonų bulvių vertė slypi jų žievės spalvoje. Raudonas ar rausvas atspalvis rodo antocianinų — natūralių antioksidantų — buvimą, o jie siejami su apsauga nuo oksidacinio streso.
Šie junginiai gali padėti riboti laisvųjų radikalų žalą, siejamą su ląstelių senėjimu ir kai kuriomis lėtinėmis ligomis. Bet raudonų bulvių nauda neapsiriboja spalva: jos duoda ir skaidulų, kalio, vitamino C. Dar vienas jų privalumas — tvirtesnė tekstūra, todėl jos puikiai laiko formą salotose ar troškiniuose ir nesubyra. Vertinti jas geriausia kaip kuklią, bet realią paramą įvairiuose kasdieniuose patiekaluose — ne kaip stebuklą, o kaip nuoseklų gerą pasirinkimą.
Violetinės — kraujospūdžiui
Violetinės bulvės išsiskiria dideliu antocianinų kiekiu, kuris siejamas su kraujospūdį mažinančiu poveikiu. Tyrimai rodo, kad šie pigmentai gali palaikyti kraujagyslių funkciją ir šiek tiek pagerinti rodiklius sergantiesiems hipertenzija.
Vis dėlto verta būti sąžiningam: išvados nevienodos ir tvirtesnių įrodymų dar reikia. Didžiausią naudą jos tikriausiai duoda ne pavieniui, o kaip platesnės, širdžiai palankios mitybos dalis. Lietuvoje violetinės bulvės kol kas retesnės nei įprastos, bet jų vis dažniau pasitaiko turguose ir ūkininkų prekyvietėse. Ir dar vienas niuansas — violetinės bulvės tinka ne visiems: tiems, kurių kraujospūdis ir taip linkęs būti žemas, jomis piktnaudžiauti neverta.
Kaip išsirinkti sau tinkamą
Rinkis ne pagal spalvos grožį, o pagal tikslą. Regėjimui ir odai — baltos ar geltonos. Antioksidantams — raudonos ar rožinės. Kraujospūdžiui mažinti — violetinės (bet ne esant žemam spaudimui).
Kadangi kiekviena veislė duoda skaidulų, vitaminų ir mineralų, sveikiausias pasirinkimas dažniausiai yra pati įvairovė. Nebūtina rinktis vienos — kur kas įdomiau ir naudingiau lėkštėje derinti kelias spalvas. Svarbiausia, kad bulvės būtų dalis subalansuotos mitybos, o ne vienintelė viltis. O kokios spalvos bulvė dažniausiai atsiduria tavojoje?
