Potraukis saldumynams gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Per didelis cukraus vartojimas skatina atsparumą insulinui ir 2 tipo diabetą, didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką dėl padidėjusio trigliceridų kiekio ir uždegimo bei skatina nutukimą. Tyrimai rodo, kad didelis cukraus kiekis skatina vėžio atsiradimą, lėtinį uždegimą ir dantų ėduonį. Cukraus apykaita vargina kepenis ir gali sukelti kepenų suriebėjimo ligą. Šių sąsajų supratimas suteikia vertingų įžvalgų tiems, kurie nori pagerinti savo sveikatą keisdami mitybą.
Cukrinio diabeto ir cukraus ryšys: Nuo atsparumo insulinui iki 2 tipo cukrinio diabeto.
Nagrinėjant ryšį tarp per didelio cukraus vartojimo ir diabeto, tampa aišku, kad atsparumas insulinui vaidina pagrindinį vaidmenį vystantis 2 tipo diabetui.
Lėtinis didelis gliukozės kiekis kraujyje, atsirandantis dėl daug cukraus turinčio maisto, verčia kasą gaminti per daug insulino. Ilgainiui ląstelės tampa mažiau jautrios šiam hormonui, todėl gliukozei apdoroti reikia dar daugiau insulino.
Šis užburtas ratas galiausiai priveda prie kasos beta ląstelių išsekimo, kai insulino gamyba sumažėja. Dėl to atsirandanti hiperglikemija pažeidžia viso kūno kraujagysles ir nervus.
Tyrimai rodo, kad sumažinus pridėtinio cukraus suvartojimą gali žymiai pagerėti jautrumas insulinui, o tai gali padėti išvengti ankstyvosios diabeto stadijos arba visiškai užkirsti kelią jo atsiradimui.
Širdies ligos ir cukrus: Širdies ir kraujagyslių sistemos poveikio supratimas
Nors cukraus vartojimas jau seniai siejamas su nutukimu ir diabetu, jo žalingas poveikis širdies ir kraujagyslių sveikatai taip pat kelia susirūpinimą, tačiau yra mažiau suprantamas.
Tyrimai rodo, kad vartojant daug cukraus gerokai padidėja širdies ligų rizikos veiksniai, nes padidėja trigliceridų kiekis, skatinamas uždegimas ir padidėja kraujospūdis.
Per didelis cukraus vartojimas, ypač iš cukrumi saldintų gėrimų, prisideda prie arterijų sustingimo ir endotelio disfunkcijos – kritinių aterosklerozės prielaidų.
Medžiagų apykaitos keliai, siejantys cukrų su širdies ligomis, apima tiek tiesioginius mechanizmus, kai dėl fruktozės apykaitos susidaro kenksmingi šalutiniai produktai, tiek netiesioginius kelius per atsparumą insulinui ir su nutukimu susijusias komplikacijas.
Net nuosaikus cukraus kiekio sumažinimas gali pastebimai pagerinti širdies ir kraujagyslių sistemos biomarkerius.
Nutukimo epidemija: Cukraus vaidmuo valdant svorį
Pasaulinė nutukimo epidemija išsiplėtė tiesiogiai priklausomai nuo padidėjusio cukraus vartojimo, ypač perdirbtuose maisto produktuose ir gėrimuose, kuriuose yra paslėpto pridėtinio cukraus.
Šie kaloringi ir maistinių medžiagų stokojantys produktai prisideda prie teigiamo energijos balanso, tačiau nesukelia sotumo mechanizmų.
Tyrimai rodo, kad cukraus poveikis medžiagų apykaitai neapsiriboja vien kalorijomis. Fruktozė, daugiausia metabolizuojama kepenyse, skatina visceralinių riebalų kaupimąsi ir atsparumą insulinui.
Cukrumi saldinti gėrimai kelia ypač daug problemų, nes skystos kalorijos aplenkia įprastus sotumo signalus.
Yra įrodymų, kad cukrus suaktyvina dopaminerginius atlygio kelius, panašius į priklausomybę sukeliančių medžiagų, o tai gali paskatinti įprastą perteklinį vartojimą.
Dėl šios neurobiologinės reakcijos svorio kontrolė tampa ypač sudėtinga, todėl reikia ir mitybos budrumo, ir supratimo apie fiziologinį cukraus poveikį.
Cukrus ir vėžys: Naujausi medžiagų apykaitos kelių tyrimai: vėžys ir vėžys.
Naujausi vėžio medžiagų apykaitos tyrimai atskleidė svarbias sąsajas tarp cukraus vartojimo ir onkologinių procesų. Tyrimai rodo, kad vėžinės ląstelės greitam dauginimuisi skatina gliukozę per aerobinę glikolizę, arba Varburgo efektą.
Vartojant daug cukraus gali padidėti insulino ir į insuliną panašaus augimo faktoriaus kiekis, o tai gali paskatinti naviko augimą. Tyrimai rodo, kad fruktozės apykaita ypač skatina vėžio ląstelių dalijimuisi būtinos nukleino rūgšties gamybą.
Nors tiesioginis priežastinis ryšys vis dar tiriamas, įrodymai rodo, kad cukraus ribojimas maiste gali papildyti įprastinius vėžio gydymo būdus, ribodamas piktybinių navikų medžiagų apykaitą. Ši besiformuojanti vėžio metabolomikos sritis siūlo perspektyvių terapinių taikinių intervencijos strategijoms.
Kepenų sveikata: Kaip cukraus vartojimas sukelia kepenų suriebėjimo ligą
Pernelyg didelis cukraus vartojimas tapo pagrindiniu nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos (NAFLD), kuria serga maždaug 25 % pasaulio gyventojų, veiksniu.
Kepenys metabolizuoja fruktozę, kurios daugiausia yra valgomajame cukruje ir kukurūzų sirupe su dideliu fruktozės kiekiu, o jos perteklių paverčia riebalais per de novo lipogenezę. Dėl šio medžiagų apykaitos būdo hepatocituose kaupiasi trigliceridai, todėl susidaro steatozė – NAFLD požymis.
Ligai progresuojant vystosi uždegimas (NASH), galintis sukelti fibrozę, cirozę ir kepenų nepakankamumą. Tyrimai rodo, kad sumažinus pridėtinio cukraus kiekį galima pakeisti ankstyvosios NAFLD stadijos eigą, todėl mitybos intervencija yra esminė gydymo strategija.
Smegenų funkcija ir cukrus: Kognityvinių gebėjimų silpnėjimas ir poveikis psichikos sveikatai
Daugėja įrodymų, kad lėtinis cukraus vartojimas lemia reikšmingus smegenų struktūros ir funkcijos pokyčius, galinčius pagreitinti kognityvinių funkcijų silpnėjimą ir sustiprinti psichikos sveikatos sutrikimus.
Tyrimai rodo, kad vartojant daug cukraus pablogėja hipokampo funkcija, t. y. smegenų srities, gyvybiškai svarbios atminties formavimuisi. Pernelyg dideli gliukozės svyravimai sukelia uždegimines reakcijas ir oksidacinį stresą, pažeidžia nervų takus ir pagreitina neurodegeneracinius procesus, susijusius su Alzheimerio liga.
Be to, cukrus panašiai kaip ir priklausomybę sukeliančios medžiagos veikia dopamino kelius ir sukuria atlygio siekiančius elgesio modelius. Tyrimai rodo, kad daug cukraus turinčios mitybos ir depresijos bei nerimo sutrikimų sąsajas.
Dėl nuolatinio cukraus vartojimo atsirandantis atsparumas insulinui dar labiau pažeidžia smegenų insulino signalus, kurie būtini geriausiai pažinimo funkcijai ir neuroplastiškumui.
Lėtinis uždegimas: Cukrus – tylusis trigeris
Nors cukraus vartojimas jau seniai siejamas su dantų ėduonimi ir padidėjusiu svoriu, dabar tyrimai atskleidė, kad jis atlieka svarbų vaidmenį skatinant lėtinį uždegimą visame organizme. Per didelis cukraus vartojimas skatina uždegiminių citokinų gamybą ir suaktyvina imuninius kelius, kurie, kai cukraus vartojimas tampa įprastas, nuolat įsijungia.
Šis žemo lygio sisteminis uždegimas sukuria palankią aplinką daugeliui uždegiminių ligų, įskaitant reumatoidinį artritą, uždegimines žarnyno ligas ir širdies ir kraujagyslių sutrikimus.
Tyrimai rodo, kad sumažinus pridėtinio cukraus suvartojimą per kelias savaites galima pastebimai sumažinti uždegimo žymenų, tokių kaip C reaktyvusis baltymas ir interleukinas-6, kiekį.
Cukraus sukelta uždegiminė kaskada taip pat pagreitina ląstelių senėjimo procesus, todėl gali sutrumpėti telomerai ir prisidėti prie ankstyvo audinių irimo.
Dantų ėduonis ir ne tik: Poveikis burnos sveikatai
Nors paprastai į dantų ėduonį žiūrima kaip į kosmetinę problemą, dantų ėduonis yra pirmoji cukraus griaunamojo poveikio žmogaus organizmui apraiška. Kai burnos bakterijos metabolizuoja cukrų, jos gamina rūgštis, kurios demineralizuoja dantų emalį, todėl susidaro ertmės, galinčios pereiti į pulpos infekciją ir sistemines komplikacijas.
Be ėduonies, per didelis cukraus vartojimas prisideda prie periodonto ligų, nes skatina uždegiminius procesus dantenų audiniuose. Dėl šių burnos ertmės infekcijų bakterijos patenka į kraują ir gali paveikti tolimesnius organus.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad prasta burnos sveikata susijusi su kvėpavimo takų infekcijomis, nepalankiomis nėštumo pasekmėmis ir širdies ir kraujagyslių ligomis. Burnos ir kūno ryšys rodo, kad dantų ėduonis gali būti ankstyvas įspėjamasis ženklas apie platesnio masto medžiagų apykaitos sutrikimus.
Cukraus ciklo nutraukimas: Įrodymais pagrįstos cukraus kiekio mažinimo strategijos
Cukraus ciklo nutraukimas: Įrodymais pagrįstos cukraus kiekio mažinimo strategijos
Nepaisant dešimtmečius trunkančių visuomenės sveikatos perspėjimų dėl cukraus vartojimo, norint atsisakyti įsišaknijusių mitybos įpročių, reikia ne tik informuoti apie riziką. Įrodymai rodo, kad palaipsniui mažinant suvartojamų maisto produktų kiekį ilgainiui pavyksta geriau jų atsisakyti nei staiga.
Tyrimai rodo, kad veiksmingos yra trys intervencijos kategorijos: aplinkos pertvarkymas (matomų cukraus šaltinių pašalinimas), įpročių pakeitimas (saldintų gėrimų pakeitimas vandeniu) ir dėmesingo įsisąmoninimo technikos (emocinio valgymo trigerių šalinimas).
Klinikiniai tyrimai rodo, kad skonio preferencijos iš naujo susireguliuoja maždaug po 3-4 savaičių sumažinus cukraus vartojimą. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai vis dažniau rekomenduoja pildyti mitybos žurnalą, kad būtų galima nustatyti vartojimo įpročius ir nustatyti individualias cukraus vartojimo mažinimo strategijas.
Paramos grupės ir elgesio terapija ypač veiksmingos asmenims, kurių priklausomybė nuo cukraus yra užfiksuota dokumentuose.
