Pirmą kartą tai pamačiau pas kaimyną ir pagalvojau, kad žmogus tiesiog pamiršo uždaryti duris. Lauke spaudė dvidešimties laipsnių šaltis, o jo šiltnamis stovėjo atlapotomis durimis. Kitą dieną – tas pats vaizdas. Ir dar kitą.
Paklausiau tiesiai – ar viskas gerai? Atsakymas mane nustebino. Pasirodo, tai visai ne atsainumas, o apgalvota praktika, kurią taiko vis daugiau patyrusių sodininkų. Ir kai pasikalbėjau su agronomais, supratau – už šio keisto elgesio slypi rimta logika.
Praktika, kuri atrodo kaip klaida
Daugelis mano, kad šiltnamio tikslas – išlaikyti šilumą. Todėl žiemą jį reikia laikyti sandariai uždarytą, kad viduje būtų bent kiek šilčiau nei lauke. Skamba logiškai, tiesa?
Tačiau būtent ši logika sukuria idealias sąlygas tam, ko sodininkai labiausiai nenori – kenkėjams ir ligoms.
Uždarame šiltnamyje per žiemą susikaupia drėgmė, susidaro kondensatas, formuojasi šiltas ir drėgnas mikroklimatas. Būtent tokioje aplinkoje puikiai jaučiasi pelėsio sporos, grybinės ligos ir peržiemojantys vabzdžiai.
Ką iš tiesų daro patyrę sodininkai
Atsakymas paprastas – trumpam atidaro šiltnamį šalčiausiomis dienomis. Taip, būtent tada, kai lauke šalna.
Agronomai patvirtina: trumpalaikis šalto, sauso oro patekimas į šiltnamį sunaikina dalį peržiemojančių kenkėjų ir grybų sporų. Staigus temperatūros kritimas sutrikdo jų gyvavimo ciklą, o sumažėjusi drėgmė neleidžia jiems atsigauti.
Tai nėra ilgas procesas. Pakanka vienos iki trijų valandų, kad šaltas oras atliktų savo darbą.
Kada ir kaip tai daryti saugiai
Ne kiekviena šalta diena tinka vėdinimui. Idealios sąlygos:
Šaltnamis turi būti tuščias arba jame neturi būti jautrių augalų. Jei viduje žiemoja šalčiui atsparios kultūros – jos turėtų atlaikyti trumpą šalčio poveikį, bet daigeliai ar tropiniai augalai žus.
Geriausia vėdinti rytą, po nakties šalnos, kai saulė dar silpna ir oras sausas. Atidarykite duris ir ventiliacijos angas, bet stebėkite orą – jei pakyla stiprus vėjas, geriau uždaryti anksčiau.
Po vėdinimo uždarykite šiltnamį iki vakaro, kol temperatūra vėl nepradėjo kristi. Išvalykite paviršius nuo augalų liekanų – jose gali slėptis kenkėjai.
Kada vėdinti negalima
Yra situacijų, kai šaltnamio atidaryti tikrai neverta:
Jei viduje auga pomidorai, agurkai, bazilikai ar kiti šalnai jautrūs augalai – net trumpas šalčio poveikis gali juos pražudyti. Taip pat venkite vėdinti, jei ką tik laisėte augalus arba substratas dar šlapias.
Žydintys augalai, formuojantys vaisius – taip pat rizikinga grupė. Staigus temperatūros pokytis gali sustabdyti žiedų vystymąsi.
Jei negalite pašalinti jautrių augalų, geriau rinktis vidinį vėdinimą ventiliatoriumi arba tiesiog palaukti palankesnių sąlygų.
Kokie rezultatai laukia pavasarį
Sodininkai, kurie reguliariai taiko šią praktiką, pastebi aiškų skirtumą. Pavasarį šiltnamyje mažiau amarų, baltalapių muselių ir voratinklių erkių. Grybinės ligos plinta lėčiau, o pirmieji augalai auga sveikesni.
Dar vienas privalumas – sumažėja poreikis naudoti chemines priemones. Kai kenkėjų populiacija jau sumažinta žiemą, pavasarį nereikia taip intensyviai purkšti.
Agronomai pabrėžia, kad efektyvumas priklauso nuo reguliarumo. Vienkartinis vėdinimas duos naudos, bet kelis kartus per žiemą pakartotas procesas veikia kur kas geriau.
Paprasta, bet veiksminga
Ši praktika nereikalauja jokių investicijų ar specialių įrankių. Tereikia pasirinkti tinkamą dieną, atidaryti duris ir po kelių valandų jas uždaryti.
Kai kitą kartą pamatysite kaimyną su atviromis šiltnamio durimis šalčio dieną – žinosite, kad tai ne klaida. Tai vienas paprasčiausių būdų paruošti šiltnamį sveikam pavasario sezonui.
