Geriant arbatą tuščiu skrandžiu, gali susidaryti pernelyg daug skrandžio rūgšties. Arbatoje esantys taninai gali susijungti su virškinimo fermentais, stabdyti maistinių medžiagų įsisavinimą ir dirginti skrandžio gleivinę. Kofeinas greičiau pasisavinamas be maisto, todėl gali sukelti nervinę įtampą ir padažnėti širdies plakimas. Žmonėms, sergantiems gastritu ar rūgšties refliuksu, gali sustiprėti simptomai, įskaitant uždegimą ir rėmenį. Baltoji arbata ir vaistažolių užpilai yra švelnesnės alternatyvos. Supratimas apie idealų arbatos vartojimo laiką padeda maksimaliai padidinti naudą ir sumažinti virškinimo diskomfortą.
Skrandžio rūgšties susidarymo ir arbatos mokslas
Kai arbata patenka į tuščią skrandį, ji patenka į labai rūgščią aplinką, skirtą maistui virškinti. Skrandyje paprastai palaikomas 1,5-3,5 pH, kurį sukuria specializuotos parietalinės ląstelės, išskiriančios druskos rūgštį.
Arbatoje yra įvairių junginių, įskaitant taninus, kofeiną ir teofiliną, kurie gali skatinti padidėjusią rūgšties gamybą. Nesant maisto, kuris galėtų sušvelninti šį poveikį, koncentruoti arbatos junginiai tiesiogiai patenka į skrandžio gleivinę. Ši sąveika iš pradžių gali laikinai sumažinti rūgšties išsiskyrimą, o vėliau – jos perprodukciją.
Be to, švelnios diuretinės arbatos savybės ir joje esantis kofeinas gali pagreitinti skrandžio išsituštinimą, todėl gali sutrikti normalūs virškinimo procesai ir jautriems žmonėms sukelti diskomfortą.
Kaip taninai veikia virškinimo sistemą
Taninai yra vienas svarbiausių arbatos biologiškai aktyvių junginių, sukeliančių tiek išskirtinį sutraukiamąjį skonį, tiek keletą fiziologinių poveikių virškinimo sistemai.
Vartojami tuščiu skrandžiu šie polifenoliniai junginiai gali prisijungti prie virškinimo fermentų, slopindami jų funkciją ir mažindami maistinių medžiagų įsisavinimą.
Be to, taninai gali dirginti skrandžio gleivinę didindami rūgšties gamybą, todėl jautriems žmonėms gali sukelti pykinimą, diskomfortą ar skrandžio sutrikimus.
Jie taip pat gali trukdyti pasisavinti geležį, sudarydami netirpius kompleksus su augaliniame maiste esančia nehemine geležimi, o tai ypač svarbu asmenims, sergantiems mažakraujyste arba kuriems trūksta geležies.
Kofeino įsisavinimas: Su maistu ir be jo.
Kai arbata geriama tuščiu skrandžiu, kofeinas į kraują patenka daug greičiau nei valgant. Jei maistas nėra buferis, kofeinas absorbuojamas tiesiai per skrandžio gleivinę, todėl didžiausias kofeino kiekis pasiekiamas vos per 30-45 minutes.
Kai arbata vartojama kartu su maistu, baltymai ir riebalai labai sulėtina šį įsisavinimo procesą. Maistas gali sulėtinti didžiausią kofeino kiekį iki dviejų valandų ir 30 % sumažinti didžiausią jo koncentraciją.
Laipsniškas įsisavinimas padeda sumažinti įprastus šalutinius poveikius, tokius kaip drebulys, padažnėjęs širdies ritmas ir skrandžio diskomfortas, kurie dažnai pasireiškia greitai įsisavinant kofeiną tuščiu skrandžiu.
Galimas pavojus sergantiesiems gastritu arba rūgščių refliuksu
Asmenims, sergantiems gastritu ar rūgšties refliuksu, arbatos gėrimas tuščiu skrandžiu gali pabloginti esamas virškinimo problemas.
Arbatoje esantis kofeinas ir taninai skatina padidėjusią rūgšties gamybą skrandyje, kai nėra maisto, kuris sušvelnintų jų poveikį.
Sergantiems gastritu gali sustiprėti skrandžio gleivinės uždegimas, o kenčiantiems nuo rūgšties refliukso gali sustiprėti tokie simptomai kaip rėmuo ir atpylimas.
Dėl didesnio rūgštingumo ir didesnio kofeino kiekio juoda ir oolong arbata kelia daugiau problemų.
Medikai paprastai rekomenduoja pacientams, sergantiems šiomis ligomis, vartoti arbatą po valgio, o ne prieš pusryčius, kad sumažėtų galimų virškinimo sutrikimų.
Arbatos poveikis maistinių medžiagų įsisavinimui ir geležies kiekiui
Nors daugelis mėgsta arbatą dėl jos skonio ir naudos sveikatai, jos vartojimas tuščiu skrandžiu gali gerokai paveikti organizmo gebėjimą įsisavinti tam tikras maistines medžiagas.
Arbatoje, ypač juodojoje, esantys taninai gali susijungti su geležimi ir apsunkinti jos įsisavinimą iki 64 %. Šis trikdymas labiausiai pasireiškia, kai arbata vartojama nevalgius. Asmenims, kuriems trūksta geležies arba sergantiems anemija, šis poveikis gali pabloginti esamą būklę.
Be to, arbatoje yra junginių, kurie gali sumažinti kalcio, cinko ir baltymų įsisavinimą.
Geriantieji rytinę arbatą gali nesąmoningai pabloginti savo mitybos racioną, ypač jei svarbiausi mineralai gaunami valgant vėlesnius patiekalus.
Rytinis nerimas ir drebulys: Tuščio skrandžio efektas
Rytinis nerimas ir drebulys: tuščio skrandžio poveikis
Kai arbata geriama tuščiu skrandžiu, organizmas gali būti jautresnis kofeinui ir kitoms gėrime esančioms stimuliuojančioms medžiagoms. Šis padidėjęs jautrumas dažnai pasireiškia rytiniu nerimu, drebėjimu ir nervingumu.
Be maisto, kuris sulėtina absorbciją, kofeinas greitai patenka į kraują ir sukelia staigų streso hormonų, tokių kaip kortizolis ir adrenalinas, išsiskyrimą. Šie hormonai gali sukelti bėgančias mintis, padažnėjusį širdies ritmą ir fizinį neramumą – simptomai, kurie ypač vargina asmenis, turinčius nerimo sutrikimų ar jautrumą kofeinui.
Šis poveikis paprastai labiau pasireiškia vartojant juodąją ir žaliąją arbatą, kuriose yra didesnė kofeino koncentracija nei vaistažolių rūšyse.
Prieš rytinę arbatą suvalgę nedidelį užkandį, galite gerokai sumažinti šį neigiamą poveikį.
Alternatyvus laikas saugiai mėgautis arbata
Alternatyvus laikas, kai galima saugiai mėgautis arbata
Arbatos mėgėjai, kurie jaučia diskomfortą gerdami arbatą iš pat ryto, gali ištirti kelis idealius arbatos vartojimo laikus per dieną.
Viduryje ryto, praėjus maždaug 30-60 minučių po pusryčių, yra palankus laikas, kai skrandyje yra maisto, bet jis nėra pernelyg pilnas.
Arbata po pietų, tarp 14:00-16:00 val., yra dar viena tinkama proga, nes ji papildo natūralų energijos kritimą, kurį daugelis patiria po pietų.
Ankstyvą vakarą, apie 17.00-18.00 val., prieš miegą kofeino medžiagų apykaitai pakanka laiko.
Nepriklausomai nuo laiko, arbatą derinant su nedideliais užkandžiais, pavyzdžiui, skrebučiais, vaisiais ar riešutais, galima gerokai sumažinti skrandžio dirginimo ar rūgšties refliukso tikimybę.
Arbatos rūšys, kurios mažiau vargina tuščią skrandį
Tiems, kurie, nepaisydami galimo jautrumo, renkasi rytinę arbatą, kai kurios rūšys švelniau veikia neužpildytą skrandį.
Baltojoje arbatoje yra nedaug taninų ir kofeino, todėl ji yra viena švelniausių.
Žolelių užpilai, pavyzdžiui, ramunėlių, pipirmėčių ir imbiero arbatos, yra natūralios alternatyvos be kofeino, kurios gali nuraminti, o ne sudirginti virškinimo sistemą.
Dar vienas švelnus pasirinkimas – rooibos, kuriame yra nedaug taninų.
Pagyvenusi pu-erh arbata fermentuojama, todėl jos aštrumas sumažėja, o hojicha (skrudinta žalioji arbata) turi mažiau kofeino.
Vartojant bet kokią arbatą tuščiu skrandžiu, užplikykite ją silpnesnę nei įprastai, kad sumažintumėte galimą diskomfortą.
Sveiki rytiniai ritualai, kurie nesutrikdys virškinimo
Vietoj to, kad tuščiu skrandžiu tuojau pat griebtumėtės arbatos, švelnūs rytiniai ritualai gali padėti paruošti virškinimo sistemą būsimai dienai. Stiklinė kambario temperatūros vandens su citrina skatina virškinimą be arbatos rūgštingumo.
Lengvas tempimas arba jogos pozos, skirtos pilvo sričiai, gali natūraliai suaktyvinti virškinimo organų veiklą.
Prieš arbatą suvalgę nedidelį baltymų turtingą užkandį, pavyzdžiui, saujelę riešutų ar gabalėlį pilno grūdo skrebučio, sustiprinsite jautrų skrandį.
Kai kuriems padeda sąmoningo kvėpavimo pratimai, mažinantys rytinį kortizolio kiekį, kuris gali sutrikdyti virškinimą.
Šios praktikos sukuria pagrindą sveikesniam vartojimui visą dieną.
