Orai tiesiogiai veikia smegenų cheminę sudėtį per kelis neurologinius kelius. Saulės šviesa skatina serotonino gamybą, todėl šviesiomis dienomis pagerėja nuotaika. Debesuota ar lietinga diena, atvirkščiai, padidina melatonino kiekį, todėl atsiranda mieguistumas ir mieguistumas. Barometrinio slėgio svyravimai daro įtaką smegenų cheminių medžiagų pusiausvyrai ir gali sukelti nerimą arba pagerinti savijautą. Sezoniniai dienos šviesos pokyčiai gali sutrikdyti cirkadinį ritmą ir kartais sukelti sezoninį afektinį sutrikimą. Supratus šias neurologines sąsajas paaiškėja, kodėl orai taip stipriai veikia emocines būsenas.
Neurobiologija, susijusi su orų sukeliamais nuotaikų pokyčiais
Nors daugelis žmonių jau seniai įtaria, kad oras ir nuotaika yra susiję, nauji neuromoksliniai tyrimai patvirtina, kad šis ryšys turi biologinį pagrindą.
Smegenų pagumburis, reguliuojantis hormonus ir kūno temperatūrą, tiesiogiai reaguoja į aplinkos veiksnius, tokius kaip saulės šviesa ir barometrinis slėgis. Saulėtomis dienomis smegenyse gaminasi daugiau serotonino, neurotransmiterio, siejamo su geresne nuotaika ir dėmesio sutelkimu.
Priešingai, sumažėjus saulės šviesos kiekiui, gali padidėti melatonino kiekis, o tai gali sukelti mieguistumą ir depresiją.
Orų pokyčiai taip pat veikia limbinę sistemą, mūsų emocijų apdorojimo centrą, turintį įtakos tam, kaip suvokiame ir reaguojame į dirgiklius. Šie neurocheminiai svyravimai paaiškina, kodėl įvairiose populiacijose egzistuoja sezoniniai afektiniai sutrikimai ir oro sąlygoms jautrūs nuotaikos modeliai.
Saulės šviesa ir serotoninas: natūralus smegenų nuotaikos gerintojas
Ryšys tarp saulės šviesos poveikio ir serotonino gamybos yra vienas svarbiausių būdų, kaip oras veikia žmogaus nuotaiką. Saulės šviesa skatina smegenis išskirti serotoniną – neuromediatorių, kuris padeda reguliuoti nerimą, laimę ir bendrą savijautą.
Tyrimai rodo, kad serotonino kiekis gerokai padidėja šviesiomis, saulėtomis dienomis ir sumažėja debesuotomis, lietingomis. Ši biocheminė reakcija paaiškina, kodėl daugeliui žmonių vasaros mėnesiais nuotaika būna pakili, o žiemą, sutrumpėjus šviesiam paros metui, apima depresija.
Norintiems padėti kitiems, kurių nuotaika svyruoja įvairiais metų laikais, galima pasiūlyti strateginį saulės šviesos poveikį, ypač rytais, kai jos poveikis serotonino gamybai yra stipriausias.
Lietingos dienos ir melatonino poveikis
Lietingos dienos ir melatonino poveikis
Daugelis žmonių lietingomis dienomis jaučia mieguistumą ar mieguistumą – šis reiškinys tiesiogiai susijęs su padidėjusia melatonino gamyba smegenyse. Šis natūralus hormonas reguliuoja miego ir budrumo ciklus ir paprastai padidėja, kai sutemsta.
Debesuotas dangus ir sumažėjęs saulės spindulių kiekis kritulių metu signalizuoja, kad epifizės liauka gamina papildomą melatonino kiekį net ir dienos metu. Šis netikėtas hormonų pokytis paaiškina, kodėl žmonės dažnai jaučia nepaaiškinamą norą snausti, kai lietus barbena į langus.
Sergantiesiems sezoniniu afektiniu sutrikimu šis melatonino antplūdis gali sustiprinti simptomus. Šviesos terapija, reguliarus miego grafikas ir trumpas buvimas lauke tarp liūčių gali padėti atsverti šį poveikį.
Kaip barometrinis slėgis veikia jūsų psichinę būseną
Be melatonino svyravimų, atmosferos slėgio pokyčiai yra dar vienas svarbus su oru susijęs veiksnys, turintis įtakos smegenų veiklai ir nuotaikai. Tyrimai rodo, kad prieš audras sumažėjęs barometrinis slėgis jautriems žmonėms gali sukelti didesnį sąnarių skausmą ir galvos skausmą, o tai turi įtakos emocinei savijautai.
Šie slėgio svyravimai gali pakeisti cheminių medžiagų pusiausvyrą smegenyse, ypač serotonino kiekį. Esant žemo slėgio sistemoms, kai kuriems žmonėms sustiprėja nerimo ir depresijos simptomai. Ir atvirkščiai, stabilios aukšto slėgio sistemos dažnai būna susijusios su geresne nuotaika ir psichikos aiškumu.
Šio ryšio supratimas padeda žmonėms numatyti nuotaikos pokyčius ir įgyvendinti tinkamas įveikos strategijas keičiantis orams, ypač tiems, kurie turi nuotaikos sutrikimų.
Sezoninis afektinis sutrikimas: Kada orai veikia psichikos sveikatą
Nors barometrinis slėgis kasdien veikia nuotaiką, sezoninis afektinis sutrikimas (SAD) – tai gilesnis ir kliniškai reikšmingesnis oro sąlygų poveikis psichikos sveikatai.
SAD paprastai pasireiškia rudens ir žiemos mėnesiais, kai sutrumpėja šviesusis paros metas, todėl sutrinka cirkadinis ritmas ir serotonino gamyba. Simptomai: nuolatinis liūdesys, nuovargis, socialinis uždarumas ir padidėjęs miego poreikis. Šia liga serga maždaug 5 % amerikiečių, o moterys yra keturis kartus jautresnės nei vyrai.
Gydymo būdai: šviesos terapija, imituojanti natūralią saulės šviesą, kognityvinė elgesio terapija, o kai kuriais atvejais – antidepresantai. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai rekomenduoja palaikyti reguliarų fizinį aktyvumą ir socialinius ryšius pažeidžiamais metų laikais.
Praktinės strategijos, kaip apsaugoti savo nuotaiką nuo nepalankių oro sąlygų
Kaip išsaugoti emocinę pusiausvyrą nepaisant oro sąlygų svyravimų? Moksliniai tyrimai siūlo keletą įrodymais pagrįstų metodų. Šviesos terapija naudojant specialias lempas, imituojančias natūralią saulės šviesą, gali kovoti su žiemos sloga, reguliuodama melatonino gamybą.
Reguliarus fizinis aktyvumas stimuliuoja endorfinų išsiskyrimą, ypač naudingą niūriomis oro sąlygomis. Mitybos intervencijos taip pat veiksmingos – vitamino D papildai gali kompensuoti sumažėjusį buvimą saulėje. Socialinių ryšių palaikymas padeda kovoti su izoliacija esant nepalankioms oro sąlygoms.
Kognityvinės elgsenos metodai moko atpažinti su orais susijusius mąstymo modelius ir įgyvendinti aktyvias įveikos strategijas. Aplinkos pakeitimai, pavyzdžiui, kuo didesnis natūralios šviesos kiekis ir patogios patalpos, papildomai apsaugo nuo oro sąlygų sukeltų nuotaikos sutrikimų.
