Patyrę medžiotojai iki minimumo sumažina erkių įkandimų skaičių sąmoningais prevenciniais įpročiais. Jie dėvi šviesius, tvirtai pasiūtus drabužius su sandariomis įėjimo vietomis, dažnai apdorotus permetrinu. Strategiškai naudojant specialius repelentus sukuriamas apsauginis barjeras. Prieš medžioklę jie įvertina buveines, kad išvengtų vietų, kuriose gausu erkių. Jų apskaičiuotas judėjimas per augmeniją sumažina poveikį. Po medžioklės jie izoliuoja ir tinkamai išvalo įrankius. Šie sistemingi metodai yra vertingos apsaugos strategijos, kurias gali taikyti kiekvienas, išsiruošęs į gamtą.
Strateginiai drabužių pasirinkimai, sukuriantys barjerą erkėms
Strateginiai drabužių pasirinkimai, sukuriantys barjerą erkėms
Kai medžiotojai leidžiasi į erkių užkrėstas teritorijas, jų drabužiai yra pirmoji apsaugos nuo šių ligas platinančių voragyvių linija. Patyrę medžiotojai paprastai dėvi tankiai austus, šviesius drabužius, kad erkės būtų matomos prieš įsisiurbimą.
Kelnes jie sukiša į aukštakulnius batus arba kojines, o marškinius – į kelnes, taip pašalindami įsisiurbimo vietas. Daugelis medžiotojų drabužius taip pat apdoroja permetrinu, sintetiniu insekticidu, kuris naikina erkes vos joms prisilietus. Ši cheminė medžiaga išlieka veiksminga daug kartų skalbiant.
Be to, getrai suteikia papildomą apsaugą apatinėms kojų dalims, o prigludę rankogaliai ir apykaklės neleidžia erkėms patekti ant kaklo ir riešo.
Tinkamas specialių repelentų naudojimas
Tinkamas specializuotų repelentų naudojimas
Medžiotojai apsiginkluoja specializuotais erkes atbaidančiais preparatais, kurie labai sumažina erkių įsisiurbimo riziką. Jie tepa permetrino pagrindu pagamintus produktus tiesiai ant drabužių ir įrankių, taip sukurdami apsauginį barjerą, kuris užmuša erkes vos prisilietus. Šis apdorojimas išlieka veiksmingas po daugkartinio skalbimo.
Atvirai odai medžiotojai naudoja DEET arba pikaridino preparatus, metodiškai dengdami kulkšnis, riešus ir kaklo vietas, kur erkės dažniausiai siekia įsisiurbti.
Daugelis medžiotojų taiko dvejopą metodą: likus kelioms dienoms iki medžioklės įrangą ir viršutinius drabužius apdoroja permetrinu, o prieš pat patekdami į erkių buveinę naudoja odos repelentus. Toks sistemingas naudojimas maksimaliai apsaugo nuo erkių ilgesnį laiką būnant lauke.
Buveinių įvertinimo prieš medžioklę metodas
Prieš leisdamiesi į miškingas vietoves, patyrę gamtininkai sistemingai įvertina buveines, kad sumažintų erkių poveikį. Atliekant šį vertinimą nustatomos didelės rizikos zonos, pvz., aukšta žolė, tankūs krūmokšniai ir lapų paklotė, kuriose dažniausiai gyvena erkės.
Medžiotojai savo medžioklės plotuose reguliariai fiksuoja sezoninio erkių aktyvumo dėsningumus, atkreipdami dėmesį į aplinkos veiksnius, darančius įtaką populiacijos tankumui. Jie analizuoja elnių takus, maitinimosi vietas ir guoliavietes, kad galėtų nuspėti erkių koncentraciją.
Šis metodiškas požiūris leidžia medžiotojams pasirinkti kelionės maršrutus ir stovėjimo vietas, kurios sumažina sąlytį su erkių užkrėsta aplinka ir veiksmingai apriboja sąlytį, nesumažindamos medžioklės strategijos ar medžioklės tikslų.
Tikslingi judėjimo per augmeniją modeliai
Manevruojant miškingoje vietovėje reikia apskaičiuotų judesių, kurie labai sumažina erkių poveikį. Medžiotojai paprastai renkasi apgalvotą tempą, vengdami skubėti per tankius krūmynus, kuriuose dažniausiai būriuojasi erkės.
Jie dažnai eina nusistovėjusiais medžioklės takais, o ne veržiasi per tankią augmeniją, taip gerokai sumažindami sąlytį su erkes graužiančiais augalais.
Kai kontaktas su augmenija yra neišvengiamas, patyrę medžiotojai žengia tvirtu žingsniu, sukeldami ryškią vibraciją, kuri verčia erkes atsitraukti, o ne judėti pirmyn.
Daugelis medžiotojų praktikuoja periodiškai sustoti ir patikrinti drabužius bei odą, ypač po to, kai pereina erkių pažeistas teritorijas.
Ši sąmoningo judėjimo strategija, išugdyta per kelias kartas, gerokai sumažina erkių įsisiurbimo galimybes, palyginti su atsitiktiniais miško lankytojais.
15 minučių erkių patikrinimo protokolas
15 minučių erkių patikrinimo protokolas
Dauguma lauko entuziastų žino, kad greitas erkių pašalinimas labai sumažina ligų perdavimo riziką, tačiau patyrę medžiotojai ištobulino sistemingą 15 minučių protokolą, kuris pranoksta atsitiktinę apžiūrą.
Į šį protokolą įeina metodiška didelės rizikos prisisiurbimo vietųapžiūra – už ausų, palei plaukų liniją, tarp sąnarių ir po juosmenimis. Medžiotojai naudoja veidrodžius arba partnerius sunkiai matomoms vietoms apžiūrėti ir naudoja taktinį apšvietimą matomumui pagerinti.
Protokole pabrėžiama, kad reikia apčiuopti mažytes erkes nimfas, kurių galima nepastebėti vizualiai.
Daugelis medžiotojų veda išsamius erkių patikrinimo žurnalus, kuriuose fiksuoja įvairiose vietovėse rastas erkes. Toks disciplinuotas požiūris, taikomas iš karto grįžus iš lauko, gerokai sumažina erkių platinamų ligų poveikį, palyginti su pavėluotais ar paviršutiniškais patikrinimais.
Įrankių tvarkymas ir izoliavimas po medžioklės
Nors kūno apžiūra ir toliau išlieka labai svarbi, patyrę medžiotojai įgyvendina ne mažiau griežtus įrankių izoliavimo protokolus, kurie labai sumažina erkių patekimą į transporto priemones ir namus.
Daugelis medžiotojų turi specialią atskyrimo zoną, kurioje lauko drabužiai nuimami ir izoliuojami iš karto grįžus iš lauko. Prieš gabenimą daiktai paprastai dedami į sandarius maišus ar konteinerius.
Grįžę namo medžiotojai drabužius skalbia karštame vandenyje ir džiovina ant didelio karščio ne trumpiau kaip 10 minučių – taip veiksmingai sunaikinamos visos likusios erkės.
Kai kurie medžiotojai imasi papildomų atsargumo priemonių ir sezoninius medžioklės įrankius laiko sandariai uždarytuose konteineriuose su sausiklio paketais, taip sukurdami erkėms nepalankią aplinką tarp medžioklių.
Informuotumas apie aplinką ir sezoniškumas
Patyrę medžiotojai išsiugdo aplinkos suvokimą, kuris leidžia jiems strategiškai planuoti medžioklę atsižvelgiant į erkių gyvenimo ciklus ir elgsenos modelius.
Jie supranta, kad erkių aktyvumas padidėja šiltu ir drėgnu oru, o šaltu ar pernelyg sausu oru gerokai sumažėja.
Daugelis medžiotojų daugumai išvykų renkasi sezonus, kai erkių populiacija natūraliai sumažėja – vėlyvą rudenį ir žiemą.
Pavasarį ir vasaros pradžioje, kai erkių nimfos yra aktyviausios, jie vengia tankių krūmynų.
Be to, medžiotojai išmoksta atpažinti ir vengti ekologinių „karštųjų taškų”, kuriuose telkiasi erkės, pavyzdžiui, besikeičiančių kraštinių buveinių tarp miškų ir laukų arba vietovių, kuriose didelis elnių populiacijos tankumas.
Ilgalaikis buveinių keitimas aplink medžioklės plotus
Nuolatiniai medžiotojai dažnai atlieka strateginius medžioklės aplinkos pakeitimus, kurie ilgainiui sumažina erkių populiaciją.
Jie kuria ir prižiūri takus per tankią augmeniją, taip veiksmingai sumažindami sąlytį su erkes graužiančiais augalais. Daugelis jų medžioklės vietas įrengia valydami krūmynus ir šalindami lapų paklotę, kurioje klesti erkės.
Kai kurie medžiotojai sistemingai kontroliuoja elnių, kurie yra pagrindiniai suaugusių erkių šeimininkai, populiaciją.
Kiti atitinkamais sezonais organizuoja kontroliuojamus deginimus, kurie gerokai sumažina erkių skaičių vėlesniais metais.
Ilgalaikiai patobulinimai, tokie kaip kraštinių buveinių tvarkymas ir atrankinis medienos retinimas, sukuria erkėms išgyventi mažiau palankų mikroklimatą ir kartu didina laukinių gyvūnų įvairovę.
