Stomatologai teigia, kad dauguma žmonių valo dantis per didele jėga, per trumpai arba neteisingai, dėl to susidaro nuolatinis apnašas ir pažeidžiamos dantenos. Šis modelis yra būdingas visoms amžiaus grupėms ir dažnai kyla dėl klaidingų patarimų ir netinkamų priemonių. Klinikiniai stebėjimai sieja šiuos įpročius su dantenų atsitraukimu, jautrumu ir didesniu gydymo poreikiu. Atotrūkis tarp įprastos praktikos ir rekomenduojamos technikos kelia klausimus apie tai, kas iš tiesų yra tinkama priežiūra ir kaip ją pataisyti.
Ar tikrai žinote, kaip teisingai valyti dantis?
Stebėtina dauguma žmonių netinkamai valo dantis: tyrimai rodo, kad iki 90 % žmonių naudoja per didelę jėgą, nepakankamai ilgai arba netinkamą techniką.
Tyrimas, skirtas įprastinei praktikai, atskleidžia dažnas klaidas: kietos šerių šepetėlio šerelės, greitas dvidešimties sekundžių šveitimas ir dantenų linijos neprižiūrėjimas. Šie veiksmai yra susiję su apnašų susidarymu, dantų dažymu ir progresuojančiu dantenų atsitraukimu.
Įrodymai patvirtina konkrečias korekcines priemones – minkštų šerių šepetėlius, dviejų minučių trukmės valymą du kartus per dieną ir šepetėlio judesius link dantenų. Specialistai gali įvertinti techniką, rekomenduoti priemones ir laiku įsikišti.
Akcentuojant įpročių formavimą ir sąmoningą dantų valymą, padedama pacientams, šeimoms ir bendruomenėms užkirsti kelią išvengiamai burnos ertmės žalai.
Dažniausios dantų valymo klaidos, kurias stomatologai mato kasdien
Įprastiniai dantų tikrinimai atskleidžia numatomas dantų valymo klaidas, su kuriomis gydytojai susiduria kasdien: horizontali valymo judesiai, trumpi, nuo dviejų iki dvidešimties sekundžių trunkantys valymo seansai ir netolygus dėmesys, dėl kurio nevalomos tarpdančių ir dantenų linijos paviršiai. Tyrimai sieja šiuos elgesio modelius su padidėjusiu apnašų kiekiu, nepastebėtomis ertmėmis ir netolygia dantų nusidėvėjimu.
Klinikų gydytojai pastebi, kad pernelyg didelė jėga ir pasikartojantys judesiai sukelia dantenų atsitraukimą ir dėmeles; nepastovus vandens naudojimas ir dažnumas sudaro sąlygas likučių susikaupimui. Stomatologai nustato įpročius, rekomenduoja tikslingas priemones ir metodus bei sustabdo patologiją prieš jai paaštrėjant.
Akcentas skiriamas ankstyviems įpročiams formuoti, sąmoningam praktiniam mokymuisi ir švietimui, siekiant sumažinti negydytų ligų paplitimą ir skatinti patikimus bendruomenės burnos sveikatos rezultatus.
Kodėl valymo laikas yra svarbesnis už techniką Mitai
Nors daugelis dėmesio skiria technikai, valymo trukmė nuolat iškyla kaip dominuojantis kintamasis, susijęs su apnašų mažinimu ir burnos sveikatos rezultatais. Tyrimai rodo, kad valymo trukmė yra svarbesnė už metodą, prekės ženklą, stilių ar dantų šepetėlio amžių. Dauguma žmonių nesilaiko rekomendacijų ir valo dantis mažiau nei dvi minutes.
Lyginamieji duomenys rodo, kad elektrinių Sonicare šepetėlių naudotojai turėjo žymiai mažiau apnašų nei rankinius Bass šepetėlius naudojantys asmenys, įskaitant žymiai mažesnį apnašų susidarymą tarp apatinių priekinių dantų. Gydytojai įspėja, kad elektrinių šepetėlių naudojimas gali sukelti savimi pasitenkinimą ir neturėtų pakeisti dantų siūlų naudoj
Slaugytojams ir sveikatos priežiūros specialistams skatinimas užtikrinti pakankamą trukmę kartu su dantų tarpdančių valymu yra aiškiausias, įrodymais pagrįstas būdas pagerinti bendruomenės burnos sveikatą.
Basso metodas ir kaip jis apsaugo jūsų dantenas
Keletas klinikinių tyrimų identifikuoja Bass metodą – laikant šepetėlį 45° kampu ir atliekant trumpus, švelnius judesius pirmyn ir atgal palei dantenų liniją – kaip tikslinę techniką, skirtą subgingivalios apnašos pašalinimui ir dantenų audinių apsaugai. Tyrėjai teigia, kad šis metodas leidžia pasiekti 0,5–1 mm žemiau dantenų krašto ir pašalinti biologinę plėvelę, kurios neįmanoma pašalinti horizontaliais ar vertikaliais judesiais.
Tinkamai taikant Bass metodą, gaunami matomi rezultatai: po trijų mėnesių apytikriai 50 % mažesnis apnašų kiekis, palyginti su netinkamu dantų valymu, ir sumažėjęs gingivito dažnis. Klinikiniai gydytojai Bass (arba modifikuotą Bass) metodą laiko aukščiausiu standartu, saugančiu kritinę sritį, kurioje prasideda periodonto liga ir šaknų kariesas.
Elektrinis ar rankinis: kuris geriau tinka apnašų kontrolei?
Lyginant elektrines ir rankines šepetėles apnašų kontrolei, klinikiniai duomenys nuosekliai rodo, kad elektriniai modeliai yra veiksmingesni bendram apnašų sumažinimui. Tyrimai parodė, kad Sonicare naudotojai turi tris kartus mažiau apnašų nei tie, kurie naudoja tinkamą rankinę Bass techniką, ir 11,9 karto mažiau apnašų tarp apatinių priekinių dantų.
Tyrėjai pažymi, kad valymo trukmė yra svarbesnė nei prekės ženklas, stilius ar šepetėlio amžius, pabrėždami nuoseklią techniką ir laiką. Stomatologai įspėja, kad elektriniai šepetėliai nepakeičia tarpdančių valymo; dantų siūlas išlieka būtinas. Todėl veiksminga burnos priežiūra apima tinkamą valymo trukmę, įgūdžius naudojant rankinį šepetėlį ir tarpdančių valymo metodus, teikiant pirmenybę pacientų švietimui ir bendruomenės burnos sveikatos priežiūrai.
Kiek dantų pastos reikia naudoti ir kada valyti dantis
Nustačius, kad valymo technika ir trukmė yra svarbesni nei šepetėlio tipas, dėmesys nukreipiamas į dantų pastos kiekį ir naudojimo laiką – du veiksnius, kurie tiesiogiai veikia emalio sveikatą ir bakterijų kontrolę. Tyrimai rodo, kad pakanka žirnio dydžio kiekio; per didelis pastos kiekis yra švaistymas ir gali padidinti riziką.
Laikas yra svarbus: valymas skirtas pašalinti bakterinį biofilmą po valgio, todėl rekomenduojama valyti dantis bent du kartus per dieną po valgio, o ne prieš pusryčius. Valymas iš karto po rūgščių produktų vartojimo gali suminkštinti emalį; atsargus 30–60 minučių atidėjimas leidžia emaliui remineralizuotis. Šios apgalvotos praktikos optimizuoja karieso prevenciją ir sumažina emalio eroziją, užtikrinant ilgalaikę pacientų burnos sveikatą.
Dantų tarpdančių valymas: dantų siūlas, šepetėliai ir kas veikia geriausiai
Tarpdančių valymas skirtas tarpdančių erdvėms, kurių neįmanoma pasiekti net ir naudojant veiksmingą Bass arba modifikuotą Bass techniką; tyrimai rodo, kad tarpdančių šepetėliai dažnai pašalina daugiau apnašų nei dantų siūlas, ypač žmonėms, turintiems platesnes tarpdančių ertmes arba sunkumų dėl rankų judrumo.
Tyrimai rodo, kad dantų siūlas tebėra naudingas esant glaudžiems kontaktams, tačiau daugeliui žmonių lengviau ir veiksmingiau naudoti tarpdantines šepetėles su gumos arba nailono šereliais. Prieš valant dantis, rekomenduojama išvalyti tarpdančius, kad būtų pašalinti nešvarumai ir biologinė plėvelė.
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai turėtų teikti pirmenybę pacientų prieigai ir technikai, rekomenduoti tinkamo dydžio įrankius ir jų naudojimo seką, kad būtų maksimaliai pašalinti apnašai ir palaikoma burnos sveikata.
Skalavimas, burnos skalavimo skystis ir apsauginis fluoro poveikis
Daugelis vartotojų nežinodami sumažina dantų pastos fluoro veiksmingumą, išskalaujant burną ar naudojant burnos skalavimo skystį iškart po dantų valymo; įrodymai rodo, kad paliekant fluorą ant emalio bent 30 minučių, maksimaliai padidinamas remineralizacijos procesas, o iškart išskalaujant ar skalaujant burną, jis gali būti praskiestas ar pašalintas. Tyrimai rodo, kad skalavimas vandeniu po dantų valymo sumažina apsaugines savybes.
Burnos skalavimo skystis, jei naudojamas teisingai, papildo burnos priežiūrą, tačiau neturi pakeisti dantų valymo ir dantų siūlo naudojimo. Kai kurie be recepto parduodami skalavimo skysčiai yra alkoholio, todėl perdozavus gali išsausinti ir sudirginti burną.
Praktiniai patarimai slaugytojams ir gydytojams: atidėkite burnos skalavimo ar burnos skalavimo skysčio naudojimą trisdešimt minučių po dantų valymo, kad išsaugotumėte fluoro dantų emalio stiprinantį poveikį ir bendrą profilaktinę vertę.
Kaip blogi burnos higienos įpročiai didina išlaidas ir kelia pavojų sveikatai
Fluoro išsaugojimas emalyje yra nedidelis įprotis, turintis matomą prevencinę vertę, tačiau prasta burnos higiena apskritai sukelia didelius asmeninius ir socialinius nuostolius.
Tyrimai rodo, kad netinkama higiena yra susijusi su didesnėmis gydymo išlaidomis – 2021 m. amerikiečiai vidutiniškai išleido 817 eurų dantų priežiūrai – ir platesniu ekonominiu nuosmukiu: dėl negydytų burnos ligų kasmet prarandama beveik 42 mlrd. eurų produktyvumo. Dantenų ligos prisideda prie sisteminių ligų ir brangių intervencijų.
2017 m. dėl dantų problemų skubios pagalbos skyriuose apsilankė 2,1 mln. žmonių, o tai sukėlė didelę naštą ligoninėms ir pacientams. Tokių procedūrų kaip plombavimas ir šaknų kanalų gydymas nepatogumai pabrėžia šios problemos svarbą. Prevencinė praktika mažina kančias, tausoja išteklius ir prisideda prie bendruomenės sveikatos.
Paprasti pokyčiai, kurie padeda išvengti skausmingų dantų skubios pagalbos atvejų
Įgyvendinus keletą paprastų įpročių, galima žymiai sumažinti skubių vizitų pas odontologą riziką. 2017 m. duomenų tyrimas rodo, kad beveik 2,1 milijono skubios pagalbos vizitų buvo susiję su išvengiamomis dantų problemomis, dažniausiai dėl neprižiūrėtų ėduonies ar infekcijų.
Reguliari, tinkama higiena – du kartus per dieną valyti dantis teisinga technika, naudoti dantų siūlą ir reguliariai lankytis pas odontologą – leidžia aptikti problemas, kol skausmas ir patinimas dar nepasiekė didžiausio laipsnio. Ankstyvas dantų ėduonies gydymas ir greitas nedidelių infekcijų gydymas leidžia išvengti invazinių procedūrų, tokių kaip dantų šalinimas, šaknų kanalų gydymas ar skubus plombavimas, kurie sukelia didelį diskomfort
Tarnaujant kitiems, slaugytojai ir bendruomenės lyderiai turėtų skatinti šiuos įpročius, kad sumažintų kančias, išlaidas ir naštą skubios pagalbos tarnyboms.
