Netikėta priežastis: mikrobangė kaista netolygiai ne dėl gedimo — o dėl vienos klaidos, kurią darome visi

netolygus mikrobangų kaitinimas paaiškintas

Kodėl kraštas dega, o vidurys šaltas? Kodėl viena patiekalo pusė verdančiai karšta, o kita — vos drungna? Dauguma žmonių mano, kad problema — sena mikrobangė. Bet dažniausiai problema — ne prietaisas. O tai, kaip mes jį naudojame.

Kaip iš tiesų veikia mikrobangė

Mikrobangų krosnelė skleidžia energijos bangas, kurios verčia vandens molekules maiste greitai virpėti. Tas virpėjimas sukuria šilumą. Bet bangos nesklinda tolygiai — jos susidaro tam tikru raštu, su stipresnėmis ir silpnesnėmis zonomis. Todėl vienoje patiekalo vietoje energijos gausu, o kitoje — beveik nieko. Sukamasis padėklas iš dalies kompensuoja šį netolygumo efektą — bet ne visiškai, nes maistas vis tiek turi karštų ir šaltų taškų.

„Aš visada galvodavau, kad mano mikrobangė tiesiog prasta,” prisipažino vienas vyras. „Kol perskaičiau, kad taip veikia visos — net brangiausios.”

Be to, tankesnės maisto dalys — mėsa, bulvės, ryžių gumulai — sugeria šilumą lėčiau nei skystos ar plonos dalys. Todėl sriubos kraštas kunkuliuoja, o viduryje dar vėsu.

Didžiausia klaida — maisto išdėstymas

Daugelis deda maistą į lėkštės centrą — ten, kur, atrodytų, turėtų kaisti labiausiai. Bet būtent centras dažnai yra silpniausia zona. Mikrobangų energija intensyviausia kraštinėse lėkštės dalyse.

Sprendimas paprastas — maistą išdėstyti ratu, paliekant tuščią vietą viduryje. Taip kiekvienas gabalėlis patenka į stipriausią energijos zoną ir kaista tolygiau.

„Kai pirmą kartą pamačiau, kaip tai daro draugė — pagalvojau, kad ji juokauja,” pasakojo viena moteris. „Bet pamėginau — ir skirtumas buvo akivaizdus. Viskas karšta. Visur.”

Dar trys triukai, kurie keičia rezultatą

Pirmas — uždengti lėkštę. Ne sandariai, o laisvai — dangteliu, kita lėkšte arba specialiu mikrobangių dangčiu. Uždangalas sulaiko drėgmę, neleidžia maistui išdžiūti ir padeda šilumai pasiskirsti tolygiau. Be dangtelio — maistas ne tik kaista netolygiai, bet ir prarado skonį bei tekstūrą.

Antras — šildyti trumpais intervalais. Vietoj keturių minučių iš karto — dvi minutės, pamaišyti arba apversti, ir dar dvi. Per pertrauką šiluma pasiskirsto iš karštesnių zonų į šaltesnes. Tai vadinama šilumos difuzija — ir ji veikia geriau nei bet koks prietaiso nustatymas.

Trečias — stiklinė vandens šalia. Nedidelis dubenėlis ar puodelis vandens, pastatytas šalia patiekalo, padidina drėgmę mikrobangėje ir neleidžia maistui perdžiūti. Ypač padeda šildant ryžius, duoną ir makaronus — produktus, kurie dažniausiai tampa gumiški ar kieti.

Ko niekada nedėti į mikrobangę

Metaliniai įrankiai ir aliuminio folija — tai kibirkščiavimo ir gaisro rizika. Sandariai uždaryti indai — gali sprogti nuo susikaupusio slėgio, ir tai nutinka dažniau, nei manote. Plastiko indai be specialaus žymėjimo — gali išskirti chemines medžiagas į karštą maistą, ypač jei maistas riebalotas.

Saugūs pasirinkimai — stiklas, keramika ir indai su bangelės simboliu. Paprasčiausia taisyklė — jei nematai žymės ant dugno, nerizikuok. Geriau perkelti maistą į stiklinę lėkštę — tai užtrunka dešimt sekundžių ir apsaugo nuo nereikalingų problemų.

Kitą kartą prieš šildydami maistą — išdėstykite jį ratu, uždenkite laisvai, šildykite dviem etapais ir pastatykite stiklinę vandens šalia. Keturi veiksmai — ir mikrobangė dirbs taip, kaip turėjo dirbti nuo pradžių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

You May Also Like