Skaičius nustebino net pačius tyrėjus: 4,3 miauksėjimo per pirmąsias šimtą sekundžių, kai namo grįžta vyras. Ir tik 1,8 — kai grįžta moteris. Ankaros universiteto mokslininkai stebėjo trisdešimt vieną katę ir gavo rezultatą, kuris apvertė populiarų mitą apie kačių prisirišimą.
Daugelis šeimininkų iš to padarytų paprastą išvadą — katė labiau myli vyrą. Bet tiesa sudėtingesnė. Ir kur kas įdomesnė.
Ką iš tiesų parodė tyrimas
Tyrėjai paprašė šeimininkų filmuoti akimirkas, kai jie grįžta namo. Per tuos pirmuosius kontakto momentus buvo skaičiuojami visi vokaliniai signalai — miauksėjimai, murkimai, trumpi garsai.
Rezultatas buvo aiškus. Katės miauksėdavo gerokai dažniau vyrams. Ir tai nesiskyrė pagal katės amžių, veislę ar lytį. Jaunos ir senos, patelės ir patinai — visos elgėsi panašiai.
Bet tyrėjai neskubėjo daryti romantinių išvadų. Jie atkreipė dėmesį į kitą pusę — kaip patys šeimininkai elgiasi su katėmis kasdien.
Vyrai kalba mažiau — katės kompensuoja
Štai kur slypi tikroji priežastis. Stebėjimai parodė, kad vyrai su katėmis bendrauja trumpiau ir mažiau žodžiais. Trumpas pašaukimas. Greitas paglostymas. Ir — viskas.
Moterys dažniau kalba, glosto ilgiau, palaiko nuolatinį kontaktą. Katė žino, ko tikėtis. Komunikacija nuspėjama. Todėl pasisveikinimo metu jai nereikia taip stengtis.
O su vyru — kitaip. Atsakas mažiau nuspėjamas. Dėmesys trumpesnis. Katė miauksėdama bando patraukti tą dėmesį, palaikyti artumą, gauti reakciją. Tai ne meilės deklaracija — tai socialinė strategija.
Garsas tampa įrankiu. Kuo mažiau žmogus kalba — tuo daugiau kalba katė.
Ką iš tiesų reiškia miauksėjimas
Naminės katės laukinėje gamtoje beveik nemiaukia. Šis garsas — kultūrinis produktas, išsivystęs per tūkstantmečius gyvenant šalia žmonių. Katės išmoko, kad balsas veikia. Ir pritaiko jį prie kiekvieno žmogaus individualiai.
Tonas skiriasi. Dažnis skiriasi. Net trukmė priklauso nuo to, su kuo katė bendrauja. Vieniems šeimininkams — trumpas, aukštas garsas. Kitiems — ilgas, žemas murkimas. Katė nesirenka atsitiktinai.
Miauksėjimas gali reikšti dėmesio siekimą, švelnią frustraciją, susijaudinimą ar socialinį prisirišimą — priklausomai nuo laikysenos ir situacijos. Murkimas taip pat nėra vienareikšmis. Jis lydi ir pasitenkinimą, ir stresą, ir prašymą.
Todėl tiksliau sakyti ne „katė mane myli”, o „katė su manimi bendrauja taip, kaip jai efektyviausia.”
Vienas pokytis, kuris keičia ryšį
Tyrėjų duomenys rodo dar vieną svarbų dalyką: žmogaus elgesio pokytis gali pakeisti katės reakciją. Jei vyras pradeda kalbėti su kate daugiau — nuosekliai, ramiai, kasdien — miauksėjimų dažnis po truputį mažėja. Katė nebereikia taip stengtis. Komunikacija tampa abipusė.
Ir tai veikia ne tik vyrams. Bet kuris šeimininkas, pastebėjęs, kad katė prie durų miaukia ypač garsiai, gali paklausti savęs — gal tiesiog per mažai su ja kalbu? Kartais užtenka kelių papildomų sakinių per dieną. Pasisveikinimo. Pavadinimo vardu. Trumpo komentaro, einant pro šalį.
Katė to nelaukia iš mandagumo. Ji laukia, nes tai veikia.
Stebėkite savo katę ateinančią savaitę. Skaičiuokite miauksėjimus, kai grįžtate namo. Ir pagalvokite — gal tie garsai ne tik pasisveikinimas. Gal tai klausimas, į kurį laukiama atsakymo.
