Išjungei šviesą, o lemputė vis tiek blausiai švyti tamsoje. Ne ryškiai — vos matomai, tarsi kvėpuotų. Daug kam tai kelia nerimą: gal gedimas, gal pavojinga?
Dažniausiai priežastis nekalta ir paaiškinama per kelias minutes. Bet verta žinoti, kada švytėjimas nekenksmingas, o kada — ženklas, kad reikia kviesti elektriką. Skirtumas tarp abiejų dažnai slypi vienoje mažoje detalėje, kurios daugelis nė nepastebi.
Iš kur tas švytėjimas
LED lemputė labai jautri. Jai užtenka menkos srovės, kad lustai pradėtų vos vos šviesti. O grandinėje tos likutinės srovės beveik visada šiek tiek yra.
Lemputės viduje esantys kondensatoriai sukaupia truputį krūvio. Net išjungus jungiklį, jie gali silpnai maitinti lustus, kol išsikrauna. Todėl kartais lemputė švyti dar kelias sekundes po išjungimo, o kartais — nuolat, jei srovė iš kažkur be perstojo nuteka.
Svarbu suprasti: pati lemputė čia paprastai nesugedusi. Priešingai — ji tokia jautri ir taupi, kad reaguoja net į srovę, kurios senoji kaitinamoji lemputė nė nebūtų pajutusi. Kokybiškesnės LED su geresne elektronika tokį švytėjimą numalšina pačios.
„Man atrodė, kad lubose kažkas ne taip, net elektriką kviečiau”, — pasakojo bičiulis. Elektrikas nusijuokė ir parodė kaltininką — jungiklį su lempute.
Dažniausias kaltininkas — apšviestas jungiklis
Jungikliai su maža indikacine lempute (kad rastum juos tamsoje) turi mažą triuką. Per juos nuolat teka menka srovė — būtent ji ir maitina indikatorių.
„Ta pati srovė nueina toliau iki tavo LED ir po truputį įkrauna jos kondensatorius”, — paaiškino elektrikas, braukdamas pirštu per jungiklį. Tamsiame kambaryje to užtenka blankiam švytėjimui ar mirgėjimui.
Sprendimas paprastas: arba pakeisti jungiklį į paprastą be apšvietimo, arba įdėti kokybišką LED lemputę su geresne tvarkykle, kuri tokios srovės tarsi nepaiso.
Kada kalti dimeriai ir laidai
Antra dažna priežastis — seni šviesos reguliatoriai. Jie sukurti kaitinamosioms lemputėms ir su LED dažnai nesutaria: palieka kondensatoriuose likutinį krūvį. Dėl to lemputė gali ne tik švytėti, bet ir vos juntamai mirgėti — tą mirgėjimą kartais pastebi tik akies krašteliu. Sprendimas — LED pritaikytas reguliatorius su aiškiu išjungimu.
O štai trečia priežastis rimtesnė. Jei instaliuojant supainiotas fazės ir nulinis laidas, lizdas lieka po įtampa net išjungus jungiklį. Tada lemputė ne tik švyti — ji elektriškai pavojinga.
„Šito pačiam tikrinti nereikia”, — įspėjo elektrikas. „Jei įtari laidų klaidą, kviesk specialistą — jis patikrins, ar jungiklis pertraukia būtent fazę.”
Ką daryti
Pradėk nuo paprasčiausio. Pažiūrėk, ar jungiklis su apšvietimu — jei taip, dažniausiai čia ir slypi atsakymas. Jei yra dimeris, patikrink, ar jis LED suderinamas. Prastą pigią lemputę pakeisk patikimo gamintojo modeliu su gera tvarkykle.
Yra ir dar viena pigi gudrybė. Prekyboje parduodami maži atsparai (rezistoriai arba vadinamieji „anti-glow” moduliai), jungiami lygiagrečiai su lempute. Jie „nuryja” tą menką likutinę srovę ir švytėjimą panaikina. Bet montuoti juos verta tik tada, kai supranti, ką darai — priešingu atveju geriau elektrikas.
Ir tik jei niekas nepadeda — kreipkis į elektriką dėl laidų. Dažniausiai iki to net neprieina.
Yra ir paprastas namų testas. Jei išsuki lemputę, o jungiklis vis tiek įjungtas, ir kaimyninė LED kitoje grandinėje švyti tik su apšviestu jungikliu — vadinasi, kaltas indikatorius, ne laidai. O jei švyti bet kur ir bet kada, verta pasitikrinti instaliaciją.
Švytintis LED — ne mistika, o tik keli menki voltai, netyčia radę kelią. Supratus, iš kur jie ateina, blankus švytėjimas nustoja gąsdinęs.
