Aliuminio folija prie Wi-Fi maršrutizatoriaus skamba kaip tipiškas interneto mitas. Bet Dartmuto koledžo tyrėjai tai išbandė laboratorijoje — ne su buitine folija, o su specialiai suprojektuotais atspindžiais — ir rezultatai nustebino. Tam tikromis sąlygomis signalo stiprumas padidėjo iki penkiasdešimties procentų. Tiesa, tai ne viskas — yra niuansų, dėl kurių šis triukas veikia ne taip, kaip tikitės.
Kaip tai veikia
Folija nepadidina maršrutizatoriaus galios. Ji nesuteikia jam papildomo signalo. Ji tik atspindi tai, kas jau yra — pakeičia antenos spinduliavimo diagramą, nukreipdama daugiau energijos į vieną pusę ir mažiau į kitą.
„Tai ne stiprintuvas — tai veidrodis,” — paaiškintų bet kuris elektromagnetikos inžinierius.
Wi-Fi antenos spinduliuoja netolygiai — viena kryptimi stipriau, kita silpniau. Metalinis paviršius šalia jų keičia elektromagnetines ribines sąlygas. Rezultatas — ne nauja energija, o perskirstyta energija. Signalo daugiau ten, kur reikia — pavyzdžiui, svetainėje. Mažiau ten, kur nereikia — pavyzdžiui, į kaimyno butą ar gatvę.
Paprastai tariant — folija nepadidina pyrago. Ji tik perpjauna jį kitaip.
Ką parodė Dartmuto tyrimas
Du tūkstančiai septynioliktaisiais Dartmuto koledžo tyrėjai sukūrė ne paprastus folijos lakštus, o specialiai suprojektuotus reflektorius — trimačiu spausdintuvu pagamintus, metalu dengtas struktūras, sukurtas naudojant algoritmą, pavadintą WiPrint.
Rezultatai: signalo stiprumas numatyta kryptimi padidėjo iki penkiasdešimties procentų. Už reflektoriaus — sumažėjo apie septyniasdešimt penkiais procentais. Tai reiškia — signalo nepadaugėjo, jis tiesiog persikėlė iš vienos pusės į kitą. Kaip šviesa per veidrodį.
Svarbu suprasti — tai nebuvo virtuvės folija, sulenkta pusiau. Tai buvo inžinerinis eksperimentas su specialiai apskaičiuota geometrija. Buitinė folija duoda mažesnius, nenuoseklius rezultatus. Bet principas — tas pats.
Kaip padėti foliją namuose
Jei norite pabandyti — folijos lakštą dėti už arba šalia maršrutizatoriaus antenos, nukreiptą į tą pusę, kur signalas silpnas. Forma — šiek tiek išlenkta, ne plokščia ir ne apgaubianti visą įrenginį.
Kampą reguliuoti eksperimentiškai — pastumti, palenkti, patikrinti signalą telefone ar nešiojamu kompiuteriu. Idealiu atveju signalas silpnoje zonoje turėtų pagerėti bent vienu dviem padalomis. Nedidelio pagerėjimo galima tikėtis — apie dešimt dvidešimt procentų. Bet tai pagerėjimas vienoje zonoje kitos sąskaita. Tai kompromisas, ne universalus sprendimas — fizikos dėsniai nenuolaidžiauja.
Ko nedaryti: niekada neapvynioti maršrutizatoriaus folija visiškai. Tai blokuoja signalą visomis kryptimis, sukelia šilumos kaupimąsi ir gali pažeisti įrenginį.
Kada geriau tiesiog perstatyti maršrutizatorių
Folija — paskutinė priemonė, ne pirma. Maršrutizatoriaus padėtis tiesiogiai veikia signalą stipriau nei bet koks atspindys.
Centrinė vieta bute. Paaukštinta — lentynoje ar ant spintelės, ne ant grindų, ne giliai spintelėje, ne kampe prie sienos. Toliau nuo metalinių baldų, veidrodžių, akvariumų ir mikrobangų krosnelių — visi šie daiktai slopina arba atspindi Wi-Fi signalą ir sukuria akląsias zonas.
Jei namuose keli kambariai ir vienas maršrutizatorius nepadengia — tinkliniai mazgai arba signalo kartotuvai yra stabilesnis sprendimas nei folijos eksperimentai.
„Aš bandžiau foliją tris dienas,” — pasakojo vienas naudotojas. „Tada perstačiau maršrutizatorių ant lentynos koridoriuje. Skirtumas — kaip diena ir naktis.”
Folija — įdomus fizikos triukas. Bet dažniausiai paprasčiausias sprendimas yra ne folija, o vietos pakeitimas.
