Praėjusią vasarą mano avietės atrodė keistai. Lapai susisukę, nauji ūgliai deformuoti, o prie pat stiebų — eilės skruzdėlių, judančių aukštyn žemyn kaip pagal tvarkaraštį. Pirmoji mintis buvo naikinti skruzdes. Bet jos nebuvo tikroji problema.
Kodėl skruzdėlės ant aviečių reiškia amarus
Skruzdėlės neminta avietėmis. Jos minta medunešės — lipniu skystu, kurį išskiria amarai. Tai jų maisto šaltinis, ir dėl jo skruzdėlės ne tik lanko amarus, bet ir aktyviai juos saugo — kartais net perkelia ant šviežių ūglių, kad kolonija plėstųsi.
Amarai telkiasi ant jaunų, minkštų augimo vietų. Čiulpia syvus, silpnina augimą, deformuoja ūglių viršūnes. Ant medunešės vėliau gali įsikurti suodligė — juoda apnaša, kuri tamsina lapus ir mažina fotosintezę.
Tai reiškia, kad naikinant skruzdes, bet paliekant amarus, problema niekur nedingsta. Skruzdėlės sugrįš, nes maisto šaltinis vis dar ten.
Kaip radau amarus — ir kur jie slėpėsi
Šiltu oru apžiūrėjau kelis stiebus. Atlanksčiau lapą — ir po apačia sėdėjo dešimtys mažų žalių vabzdžių. Ant kito ūglio — juodi. Kai kur — beveik balti, vos matomi plika akimi.
Jie buvo visur, kur augimas buvo šviežias ir minkštas. Ūglių viršūnėse, po susisukusiais lapais, ant žiedų kotelių. Ten, kur liečiant pirštai lipo — ten buvo medunešė, o kur medunešė — ten amarai.
Žiūrėti reikia šiltu, sausu oru, nes tada kolonijos aktyviausios ir labiausiai matomos. Vienas apėjimas per lysvę patvirtino — problema ne skruzdėlės, o šimtai amarų ant kiekvieno trečio augalo.
Muilo purškalas — paprastas ir veiksmingas
Valgomasis šaukštas skysto buitinio muilo litrui vandens. Supilti į purkštuvą, švelniai suplakti. Galima pridėti dvi sutraiškitas česnako skilteles — veikia kaip papildomas atbaidymas.
Purkšti tiesiai ant pažeistų vietų. Lapų apačios, ūglių viršūnės, susisukusių lapų vidus — būtent ten, kur amarai slepiasi. Vien perbraukti per lapų viršų neužtenka — tirpalas turi pasiekti kenkėjus.
Geriausia purkšti vakare arba anksti ryte, kai nėra tiesioginės saulės ir mažesnė nudegimo rizika augalams. Po lietaus — pakartoti, nes vanduo nuplauna tirpalą nuo lapų. Taip pat svarbu nepamiršti, kad muilas veikia tik kontakto metu — jis neturi ilgalaikio poveikio, todėl reguliarumas yra esminis dalykas.
Per dvi savaites purkšdamas kas tris keturias dienas pamačiau akivaizdų skirtumą — nauji ūgliai pradėjo atsitiesti, lapai nebebuvo susisukę, skruzdėlių ant stiebų sumažėjo gal trigubai. Trečią savaitę purkšti reikėjo jau retiau — kartą per savaitę, tik profilaktiškai.
Skruzdėlių takų sutrikdymas
Kol amarai nyksta, skruzdėles verta atbaidyti nuo augalų pagrindo. Kavos tirščiai arba cinamonas, pabarstytis aplink krūmų šaknis, sutrikdo jų takus ir daro vietą mažiau patrauklią. Abu produktai nekenksmingi augalams ir dirvai — o kava net šiek tiek rūgština substratą, kas avietėms kaip tik ir patinka.
Po lietaus ar laistymo reikia atnaujinti — vanduo nuleidžia barjerą ir skruzdėlės grįžta per kelias valandas.
Tai ne ilgalaikis sprendimas — tik pagalba, kol muilo purškalas padaro savo darbą su amarais. Kai amarai sumažėja, skruzdėlės pačios dingsta, nes nebelieka medunešės.
Mano tėvas sakydavo: „Jei nori suprasti problemą — nežiūrėk į tą, kuris bėgioja. Žiūrėk, dėl ko jis bėgioja.” Skruzdėlės bėgioja. Bet atsakymas — po lapu.
