Dėžutė mėlynų batų užvalkalų mano namuose baigiasi greičiau nei maistinė plėvelė. Nors ant batų jų nemaunu beveik niekada.
– Kam tau jų visas šimtas? – paklausė žmona, radusi pakuotę garaže.
– Tuoj parodysiu, – atsakiau ir vieną užmoviau ant automobilio veidrodėlio.
Skamba keistai, bet būtent tokie pigūs, niekuo neišsiskiriantys daiktai namuose dažnai pasirodo naudingiausi. Užvalkalas — tik plėvelės kepurėlė su gumele. O gumelė su plėvele, pasirodo, tinka daugybei darbų. Pakuotė kainuoja porą eurų, užima delno dydžio vietą, o galiojimo laiko neturi — todėl viena dėžutė garaže atsiperka greičiau nei dauguma „naudingų” pirkinių.
Smulkmenoms, kurios amžinai dingsta
Dirbtuvėse ar rankdarbių stalčiuje užvalkalai veikia kaip maišeliai su gumele — tik gerokai pigesni. Varžtai, sagos, karoliukai, sąvaržėlės, laidų galai: viskas sudedama pagal rūšį, užvalkalas užsukamas, pažymimas ir dedamas į dėžę arba kabinamas ant kabliuko. Permatoma medžiaga leidžia matyti turinį neatidarius, o gumelė neleidžia niekam išbyrėti. Dešimt užvalkalų — ir stalčius, kuriame anksčiau nieko nerasdavau, virsta sistema. Tas pats veikia kelionėje: įkroviklių laidai, papuošalai ar smulkūs žaisliukai lagamine nebesimėto po visą dugną.
Vietoj maistinės plėvelės
Netikėčiausias būdas laukia virtuvėje. Švarus užvalkalas, tiesiai iš pakuotės, užmaunamas ant dubens ar lėkštės su likučiais: gumelė glaudžiai priglunda prie krašto, ir maistas neišdžiūsta iki kito valgymo, o šaldytuve nesimaišo kvapai.
– Čia jau per daug, – nusijuokė žmona, šaldytuve pamačiusi dubenį su mėlyna kepuraite.
– O kur plėvelės ritinėlis? – paklausiau. Tyla. Ritinėlis, kaip visada, buvo pasibaigęs.
Svarbu naudoti tik švarius užvalkalus ir tik trumpam — tai laikinas sprendimas tam vakarui, kai plėvelė baigėsi, o ne nuolatinė sistema. Tokia kepurėlė uždengia ir kylančią tešlą, ir salotų dubenį, vežamą iškylai.
Rankoms ir pėdoms — namų SPA
Grožio procedūroms užvalkalai atstoja specialias kaukių pirštines. Storu sluoksniu patepus rankas ar pėdas maitinamuoju kremu, ant viršaus užmaunamas užvalkalas: plėvelė sulaiko šilumą ir drėgmę, todėl kremas įsigeria kur kas giliau. Penkiolikos dvidešimties minučių visiškai pakanka. Nuėmus užvalkalą oda būna pastebimai minkštesnė, o kremo likutis tiesiog įmasažuojamas. Jokių specialių priemonių pirkti nereikia. Vienintelė taisyklė — procedūrai imti naują užvalkalą tiesiai iš pakuotės, o po jos iš karto išmesti. Pėdoms patogiausia ant plėvelės dar užsimauti kojines: taip užvalkalas laikosi vietoje, o kremas dirba dar ilgiau.
Dažant ir tvarkantis namuose
Remonto metu užvalkalai atlieka dvigubą darbą. Užmauti ant batų, jie leidžia vaikščioti iš dažomo kambario į švarų, nenešiojant dulkių ir dažų ant padų. O užmauti ant plaštakų — apsaugo odą purškiant, beicuojant ar dirbant su statybinėmis putomis, kai vienkartinių pirštinių po ranka nėra. Baigei, nutraukei, išmetei — ir jokio ilgo rankų šveitimo. Meistrai jų laiko ir automobilyje: kai netikėtai tenka lįsti po kapotu ar keisti ratą, rankos lieka švarios.
Veidrodėliams, kai automobilis ilgai stovi
Prieš ilgesnį stovėjimą lauke — kelionę, komandiruotę, šaltą savaitgalį — užvalkalai per kelias sekundes užmaunami ant šoninių veidrodėlių. Lietus, dulkės, purvas ir šerkšnas lieka ant plėvelės, o ne ant stiklo. Grįžus nereikia nieko gramdyti ir valyti: nutrauki, išmeti, važiuoji. Ledo grandiklis lieka daiktadėžėje be darbo. Tik svarbu veidrodėlius uždengti sausus — po plėvele likusi drėgmė niekur nedings. Pora užvalkalų daiktadėžėje vietos neužima, o šaltuoju metų laiku sutaupo ir laiko, ir nervų.
Po mėnesio žmona pati atsinešė dėžutę iš garažo — sagoms susidėti.
– Tik niekam nepasakok, kad čia mano idėja, – perspėjau.
– Tavo? – kilstelėjo antakį ji. – Aš maniau, kad visi taip daro.
