Kiek tavo pažįstamų yra darę išmatų tyrimą dėl parazitų per pastaruosius penkerius metus?
Klausimas atrodo neįprastas. Bet jeigu pagalvosime — atsakymas dažniausiai yra „nė vieno”. O paradoksaliai, statistika rodo, kad bent vienas iš dešimties suaugusiųjų galėtų turėti aktyvią arba praeities parazitinę infekciją be tikrinimosi.
Gastroenterologė Audronė šitą skaičių mato per kasdienę praktiką.
— Žmonės pas mane ateina ne dėl parazitų, — paaiškina. — Ateina dėl nuovargio. Dėl pilvo pūtimo. Dėl miego problemų. O kai pagaliau tikriname — pasirodo trečdalis turi kažką, ko niekas neieškojo.
Scena — kaip dažniausiai nutinka
Įprasta istorija atrodo taip. Pacientė ateina į kabinetą su lapeliu, kuriame surašyti simptomai.
Du mėnesiai nuovargio. Pilvo skausmai be aiškios priežasties. Svorio kritimas, nors apetitas geras. Naktiniai pabudimai. Galvos svaigimas po valgio.
Audronė klausia: „Ar darėte išmatų tyrimą?”
Pacientė pakraipo galvą. Niekas nepasiūlė. Šeimos gydytojas tikrino kraują. Kraujas — tvarkoje. Skydliaukę — tvarkoje. Vitamino D nedaug, bet ne kritiškai.
Po dvylikos savaičių paieškos, kuri kainavo kelių šimtų eurų ir kelių vizitų — rezultatas nulis. Diagnozės nėra. Pacientė lieka su simptomais, paženklinta kaip „nervinė”.
Tada paskutinis žingsnis — išmatų tyrimas. Lamblijos. Trys dienos vaisto. Po keturių savaičių — pacientė vėl yra žmogus.
— Šitą scenarijų matau gal kelis kartus per mėnesį, — pasakė Audronė.
Mokslas — kodėl praleidžiama diagnostika
Atsakymas yra trijuose dalykuose.
Pirmas — istorinis. Lietuvos medicinos sistema XX amžiaus pabaigoje teigė, kad „pas mus parazitų jau nėra”. Tas mitas išliko. Mokytojai, kurie mokė šiuolaikinius gydytojus, dažnai kalbėjo apie parazitus kaip atogrąžų problemą.
Antras — diagnostinis. Vienas išmatų tyrimas turi maždaug penkiasdešimties procentų jautrumą. Tris mėginius per dvi savaites — devyniasdešimties. Bet tris mėginius dažnai niekas nepaprašo.
Trečias — simptomų bendrumas. Nuovargis, pilvo pūtimas, sutrikęs miegas — gali reikšti dešimt skirtingų diagnozių. Parazitai yra paskutinė diagnozė, į kurią dauguma gydytojų pagalvoja.
Praktika — kuriuos klausimus verta užduoti gydytojui
Audronė rekomenduoja šitą sąrašą bet kam, kuris turi simptomus, neaiškius klasikinėms diagnozėms.
Pirmas klausimas — ar darėme išmatų tyrimą? Jei ne — paprašyti.
Antras — ar tris mėginius? Jeigu vienas — paprašyti dar dviejų skirtingomis dienomis.
Trečias — ar darėme serologinį tyrimą? Tai kraujo tyrimas, kuris ieško antikūnų prieš specifinius parazitus. Padeda, kai išmatos neaiškios.
Ketvirtas — ar šeimos nariai gydomi kartu? Lamblija ir spaliukai dažniausiai cirkuliuoja per visą šeimą. Vieno gydymas be kitų — beveik garantuotas grįžimas.
Penktas — ar po gydymo darysime kontrolinį tyrimą? Po trijų-keturių savaičių. Jeigu vis dar yra — kursas pakartoti.
Niuansai — kada parazitai mažai tikėtini
Audronė nepaverčia situacijos parazitų isterija. Yra daug atvejų, kai šis yra ne tas atvejis.
Jeigu simptomai prasidėjo iš karto po stresinio gyvenimo įvykio — tikriausiai ne parazitai. Jeigu yra aiškus dieta-pasekmė ryšys (pvz. po pieno produktų) — tikriausiai netoleravimas. Jeigu simptomai tik viename kūno regione — tikriausiai kita diagnozė.
Parazitai dažniausiai pasireiškia kaip „bendrai blogesnė savijauta”, kuri tęsiasi savaites be aiškaus priežasties-pasekmės ryšio. Plus rytinis nuovargis. Plus „dalinis” jautrumas maistui.
Klausimas, į kurį verta atsakyti
Kada paskutinį kartą darei išmatų tyrimą?
Jeigu atsakymas „niekada”, o turite kelis iš ankstesnių simptomų — pirmasis žingsnis paprastas. Pasakyti šeimos gydytojui: „Norėčiau išmatų tyrimo dėl parazitų. Tris mėginius per dvi savaites.”
Tai nekainuoja brangiai. Užtrunka dvi savaites. Bet gali atsakyti į klausimą, kuris kitaip tęsiasi metus.
— Mes ne ieškome parazitų pirmiausia, — užbaigė Audronė. — Bet jei jų neieškosime visai, gausime tai, ką dabar matome — žmones, kurie metus skundžiasi tuo, kas išsprendžiama trimis dienomis vaisto.
