Nenugriebtas pienas ilgus metus buvo laikomas kaltininku: per daug kalorijų, per daug riebalų, per daug cholesterolio. Dietologai siūlė rinktis nugriebą versiją, o pilną palikti praeičiai. Bet pastarųjų metų tyrimai verčia persigalvoti – ir ne vieną, o kelis dalykus.
Pasirodo, nenugriebtas pienas gali ne tik nekenkti, bet kai kuriais atvejais veikti palankiau nei liesasis. Tiesa, ne visiems ir ne visada.
Kas telpa viename puodelyje
Nenugriebtas pienas su 3,25 procento riebalų suteikia daug daugiau nei kreminis skonis. Viename puodelyje – solidus kiekis baltymo su visomis būtinosiomis aminorūgštimis, kalcis, fosforas, magnis ir, jei praturtintas, vitaminas D.
Kalcio porcija padengia apie dvidešimt tris procentus dienos normos – tai reikšminga dalis iš vieno gėrimo. Riebalai padeda geriau įsisavinti riebaluose tirpius vitaminus ir suteikia ilgesnį sotumo jausmą, todėl po stiklinės pieno norite valgyti rečiau.
O riebalų sudėtis įdomesnė, nei dauguma mano: be sočiųjų riebalų rūgščių, nenugriebtame piene randama daugiau nei keturi šimtai skirtingų riebalų rūgščių, įskaitant nelyginės grandinės tipus, kurie tiriami dėl savo poveikio sveikatai.
Kaulai, dantys ir raumenys
Kalcis ir fosforas drauge kuria tvirtą kaulų ir dantų emalio struktūrą. Magnis padeda organizmui efektyviai panaudoti šiuos mineralus. Vitaminas D pagerina kalcio įsisavinimą – be jo didelė dalis kalcio tiesiog praeitų pro organizmą.
Pieno baltymai palaiko raumenų atsistatymą, todėl stiklinė pieno po fizinio krūvio – ne senmergiškas įprotis, o pagrįstas pasirinkimas. Sportininkai ir vyresnio amžiaus žmonės, kuriems gresia raumenų masės praradimas, gali gauti dvigubą naudą: ir mineralus kaulams, ir baltymą raumenims.
Širdis ir medžiagų apykaita – netikėti duomenys
Čia prasideda įdomiausia dalis. Stebėjimo tyrimai – ir ne vienas – sieja reguliarų nenugriebto pieno vartojimą su mažesne metabolinio sindromo, nutukimo, hipertenzijos ir net širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Tai prieštarauja daugelio lūkesčiams. Bet paaiškinimas gali slypėti riebalų sudėtyje: žolėmis šertų karvių piene daugiau omega-3 riebalų rūgščių ir konjuguotos linolo rūgšties, kurios gali slopinti uždegimą. O sotumo efektas reiškia, kad žmonės, geriantys nenugriebtą pieną, valgo mažiau kitų produktų.
Tyrėjai pabrėžia: rezultatai stebėjimo pobūdžio, ne galutiniai. Bet tendencija aiški – nenugriebtas pienas nepasirodė esąs toks kaltininkas, kokiu buvo laikomas.
Kada nenugriebtas pienas gali netikti
Dalis žmonių turėtų būti atsargesni. Šeiminė hipercholesterolemija ir tam tikri lipidų sutrikimai – situacijos, kai sočiųjų riebalų ribojimas lieka svarbus. Tokiais atvejais nenugriebtas pienas gali prieštarauti gydymo tikslams.
Laktozės netoleruojantys žmonės jaučia pilvo pūtimą, mėšlungį ar viduriavimą – jiems tinka be laktozės pagamintos versijos arba augalinės alternatyvos. Kai kurie tyrimai taip pat iškėlė klausimų dėl ryšio su spuogais ir prostatos vėžiu dideliais kiekiais vartojant.
Raktas – saikingumas ir individualumas. Nenugriebtas pienas nėra universalus vaistas ir ne universalus priešas. Jis tiesiog pienas – su savo privalumais ir ribomis, kurių nereikia nei demonizuoti, nei idealizuoti.
Jei jaučiatės gerai nuo nenugriebto pieno, neturite lipidų sutrikimų ir toleruojate laktozę – mokslas šiandien sako, kad nėra priežasties jo atsisakyti. O jei abejojate – pasikonsultuokite su gydytoju, kuris pažįsta jūsų konkrečią situaciją, o ne su antrašte internete.
