Sūrio lentyna prekybos centre atrodo viliojančiai – dešimtys pavadinimų, skirtingos kainos, gražios pakuotės. Paimi tą, kuris atrodo neblogai, sumoki ir eini namo. O paskui paragauji ir supranti – vėl ne tas. Skonis nykus, tekstūra keista, o pinigai jau išleisti.
Daugelis renkasi sūrį pagal kainą arba pažįstamą pavadinimą. Bet tai – loterija. Brangus nereiškia geras, o pigus nebūtinai blogas. Yra keletas paprastų dalykų, į kuriuos žvilgtelėjus parduotuvėje, galima išvengti nusivylimo ir sutaupyti.
Šie patarimai nesudėtingi, bet apie juos retai kas kalba. Užtenka žinoti, kur žiūrėti – į etiketę, į patį sūrį, į pakuotę. Ir per kelias sekundes suprasite, ar verta pirkti, ar geriau padėti atgal į lentyną.
Etiketė pasako daugiau nei manote
Pirmiausia apverskite pakuotę ir perskaitykite sudėtį. Kokybiškas kietas sūris turi turėti keturis ingredientus: pieną, druską, fermentą (šliužo arba mikrobinį) ir raugo kultūrą. Viskas.
Jei sąraše matote konservantus, stabilizatorius, dažiklius ar kitokius priedus – tai ženklas, kad gamintojas taupė kokybės sąskaita. Tokie sūriai dažnai turi ilgesnį galiojimo laiką, bet prastesnį skonį.
Dar vienas svarbus dalykas – ar ant pakuotės parašyta „sūris”, ar „sūrio produktas”. Skirtumas esminis. Sūrio produktas gali turėti augalinių riebalų, pieno miltelių ir kitų pakaitų. Tai ne tikras sūris.
Jei nurodyta brandinimo trukmė – tai geras ženklas. Reiškia, gamintojas neslepia proceso ir didžiuojasi savo produktu.
Kaip atpažinti kokybę iš išvaizdos
Vizualiniai požymiai daug ką pasako. Žiūrėkite į plutą – ji turi būti lygi, vienodos spalvos, be įtrūkimų ar plyšių. Įtrūkęs sūris galėjo būti netinkamai laikomas arba perbrandintas.
Pati sūrio masė turi atrodyti vientisa ir tanki. Maži, tolygiai pasiskirstę akutės – normalus reiškinys daugeliui kietų sūrių. Bet dideli plyšiai ar netolygios ertmės rodo gamybos ar laikymo problemas.
Paviršius turėtų būti šiek tiek blizgus ir elastingas, ne miltinis ar lipnus. Jei sūris atrodo perdžiūvęs, su baltomis apnašomis ant kraštų – jis tikriausiai per ilgai gulėjo lentynoje.
Spalva turi būti natūrali ir vienoda per visą gabalą. Ryškiai geltonas sūris dažnai dažytas, o tai savaime nėra blogai, bet verta žinoti.
Uostymas parduotuvėje – ne gėda
Prieš perkant vertėtų užuosti sūrį. Taip, tiesiai parduotuvėje. Tai normalus veiksmas, kurį daro visi, kas išmano.
Kokybiškas kietas sūris turi malonų, sodrus kvapą – gali būti riešutinės, kreminės ar žemiškos natos. Tai priklauso nuo rūšies ir brandinimo.
Jei pajutote chemijos, mielių, kartaus ar rūgštaus kvapo – padėkite atgal. Tokie kvapai rodo, kad sūris sugedo arba buvo netinkamai laikytas.
Kai kuriose parduotuvėse galima paprašyti paragauti. Nedideli degustacijos gabalėliai – įprasta praktika, ypač specializuotose parduotuvėse ar turguje. Nebijokite paklausti.
Pakuotė ir vieta lentynoje
Kur sūris padėtas parduotuvėje – taip pat svarbu. Venkite sūrio, kuris guli šalia žuvies ar mėsos gaminių. Sūris lengvai sugeria kvapus ir gali įgauti nepageidaujamų atspalvių.
Vakuuminė pakuotė – ne visada geriausias pasirinkimas. Ji tinka transportavimui, bet ilgai laikomas vakuume sūris gali „uždusęs” – prarasti dalį aromato.
Jei perkate supjaustytą sūrį, atkreipkite dėmesį į drėgmę pakuotėje. Jei matyti vandens lašeliai ar kondensatas – sūris galėjo būti netinkamai laikomas arba seniai supjaustytas.
Geriausia rinktis sūrį su vientisa pluta ir minimalia pakuote. Toks sūris „kvėpuoja” ir išlaiko savo savybes.
Visas gabalas ar supjaustytas?
Jei planuojate sūrį valgyti per kelias dienas – rinkitės nesupjaustytą gabalą. Jis išlaiko drėgmę, aromatą ir skonį daug ilgiau. Pluta veikia kaip natūrali apsauga nuo džiūvimo ir kvapų.
Supjaustytas sūris patogus, bet turi didelį paviršiaus plotą, kuris greitai oksiduojasi ir džiūsta. Tokį sūrį reikėtų suvalgyti per parą ar dvi, kitaip jis praranda skonį.
Jei perkate didesnį kiekį – visada apsimoka pirkti vientisą gabalą ir pjaustyti namuose pagal poreikį.
Kaip laikyti namuose
Parsinešę sūrį namo, jį laikykite šaldytuve 2–6 °C temperatūroje. Bet ne plastikiniame maišelyje – sūris turi „kvėpuoti”.
Geriausia įvynioti į specialų sūrio popierių arba pergamentą, o tada – į laisvą plastikinį maišelį ar indą. Taip sūris išliks drėgnas, bet nesupras.
Po kiekvieno naudojimo vėl įvyniokite. Ir stenkitės kuo mažiau liesti rankomis – riebūs pirštų atspaudai pagreitina gedimą.
Kaip išsirinkti geriausią vertę
Brangiausias sūris ne visada geriausias. Ir pigiausias ne visada blogiausias. Svarbu žiūrėti į tai, ką gaunate už pinigus.
Palyginkite baltymų kiekį 100 gramų – kokybiškas kietas sūris turi apie 25–30 g baltymų. Jei mažiau – gali būti praskiestas ar prastos kokybės.
Rinkitės sūrius su trumpa, aiškia sudėtimi. Kuo mažiau ingredientų – tuo geriau. Ir nepasiduokite marketingui – gražios pakuotės ir pažadų. Tikrinkite tai, kas parašyta smulkiu šriftu.
Šie paprasti įpročiai leis jums rinktis geresnį sūrį už tuos pačius pinigus. Ir daugiau nereikės grįžti į parduotuvę nusivylus.
