Super senjorai išlaiko ilgaamžiškumą taikydami penkias pagrindines, mokslu pagrįstas praktikas. Stiprūs socialiniai ryšiai 50 proc. padidina išgyvenamumą. Reguliarus fizinis aktyvumas 30-40 % sumažina mirtingumo riziką. Tikslingas gyvenimas išėjus į pensiją koreliuoja su ilgesne gyvenimo trukme. Augalinė mityba su minimaliu perdirbtų maisto produktų kiekiu palaiko ląstelių sveikatą. Kasdienė meditacija ir streso valdymo metodai padeda išsaugoti kognityvines funkcijas. Šios įrodymais pagrįstos strategijos atskleidžia, kad ilgaamžiškumas yra ne tik genetinė sėkmė, bet ir nuoseklaus gyvenimo būdo pasirinkimo rezultatas.
Socialinės smegenys: Kodėl santykiai yra jūsų ilgaamžiškumo supergalia?
Nors diskusijose apie ilgaamžiškumą dažnai dominuoja mityba ir fiziniai pratimai, moksliniai tyrimai rodo, kad socialiniai ryšiai yra bene svarbiausias ilgo ir sveiko gyvenimo veiksnys.
Tyrimai rodo, kad stiprius socialinius ryšius turinčių asmenų tikimybė išgyventi yra 50 proc. didesnė nei silpnus ryšius turinčių asmenų. Šis reiškinys pastebimas įvairiose populiacijose ir kultūrose.
Smegenų socialinės grandinės daro įtaką streso hormonams, imuninės sistemos funkcijai ir uždegiminėms reakcijoms – visiems svarbiems senėjimo veiksniams.
Reguliarus prasmingas bendravimas su kitais žmonėmis, artimos draugystės palaikymas ir dalyvavimas bendruomenės veikloje sukuria neurologinę ir fiziologinę naudą, kurios vaistai negali pakartoti.
Super senjorai paprastai teikia pirmenybę santykiams ir mano, kad dalyvavimas visuomeninėje veikloje yra būtinas, o ne neprivalomas sveikatos palaikymui.
Judėjimas kaip vaistas: Kasdienio fizinio aktyvumo mokslas
Be socialinių ryšių, fizinis judėjimas yra dar vienas esminis ilgaamžiškumo tyrimų ramstis. Daugybė tyrimų rodo, kad reguliarus fizinis aktyvumas 30-40 % sumažina mirtingumo riziką įvairiose amžiaus grupėse.
Fiziniai pratimai didina širdies ir kraujagyslių sistemos efektyvumą, didina raumenų masę, kuri natūraliai mažėja su amžiumi, reguliuoja gliukozės apykaitą ir mažina uždegimą.
Svarbu tai, kad tyrimai rodo, jog net ir nedidelis fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, kasdien nueinant 3700 metrų, duoda didelę naudą.
Super senjorai paprastai visą gyvenimą išlaiko nuoseklius judėjimo modelius. Užuot intensyviai treniravęsi, jie integruoja natūralų judėjimą į kasdienę rutiną – sodininkavimą, vaikščiojimą pėsčiomis, vaikščiojimą laiptais – ir taip susikuria tvarius įpročius, kurie palaiko ilgaamžiškumą, nepriklausomai nuo formalaus fizinio aktyvumo režimo.
Tikslingas gyvenimas: Ieškoti savo „Ikigai” išėjus į pensiją.
Prasmė tampa svarbiausiu veiksniu, padedančiu prailginti ne tik gyvenimo trukmę, bet ir jo kokybę vėlesniais metais. Tyrimai rodo, kad asmenys, kurie ir išėję į pensiją išlaiko prasmę, yra ilgaamžiškesni ir atsparesni su amžiumi susijusiam nuosmukiui.
Japonų ikigai – aistros, misijos, profesijos ir pašaukimo sąsajos – sąvoka suteikia pagrindą atrasti tikslą išėjus į pensiją. Okinavoje, kur gyvena daug šimtamečių, atlikti tyrimai rodo, kad tiems, kurie identifikuoja savo ikigai, sumažėja streso hormonų, sustiprėja imuninė sistema ir pagerėja kognityviniai gebėjimai.
Ekspertai rekomenduoja palaipsniui pereiti nuo karjeros prie pensijos, savanoriauti, mentoriauti, užsiimti apleistais pomėgiais ar ugdyti naujus įgūdžius, kad būtų puoselėjamas tikslingas gyvenimas.
Ilgiausiai gyvenančių pasaulio bendruomenių mitybos paslaptys
Ilgiausiai gyvenančių pasaulio bendruomenių mitybos paslaptys
Ilgiausiai gyvenančių pasaulio gyventojų mitybos įpročiai suteikia vertingų įžvalgų, papildančių tikslingą gyvenimą. Mėlynųjų zonų– išskirtinio ilgaamžiškumo regionų – moksliniai tyrimai atskleidžia bendrus mitybos principus: vyrauja augalinė mityba, kurioje mažai perdirbtų maisto produktų, saikingas kalorijų suvartojimas ir ribotas mėsos vartojimas.
Šiose bendruomenėse paprastai vartojama daug ankštinių augalų, neskaldytų grūdų ir sezoninių daržovių. Jie natūraliai kontroliuoja porcijas ir gyvūninius produktus laiko ne pagrindiniais patiekalais, o atsitiktiniais garnyrais.
Šiose kultūrose reguliariai valgoma ir saikingai vartojamas alkoholis (ypač raudonasis vynas).
Šiuolaikinis mitybos mokslas patvirtina, kad šie protėvių mitybos įpročiai optimizuoja ląstelių funkciją, mažina uždegimą ir palaiko medžiagų apykaitos sveikatą – svarbiausius veiksnius, padedančius prailginti sveiko gyvenimo trukmę.
Sąmoningumas ir atsparumas stresui: Senjorų psichikos įpročiai
Nors mitybos veiksniai labai prisideda prie ilgaamžiškumo, šimtamečių protinio atsparumo praktika atskleidžia ne mažiau svarbius būdus, padedančius prailginti sveikatą.
Atliekant senjorų tyrimus nuolat nustatomi tam tikri protiniai įpročiai: kasdienė meditacija, perspektyvos suvokimas ir streso valdymo būdai. Daugelis jų praktikuoja „selektyvų atsijungimą” – sąmoningai atsiriboja nuo neproduktyvių rūpesčių ir kartu palaiko socialinius ryšius.
Jie pasižymi puikiu emociniu reguliavimu, dažnai aprašydami visą gyvenimą trunkančią praktiką, kai neigiami išgyvenimai permąstomi kaip augimo galimybės. Tyrėjai pastebi, kad šie žmonės pripažįsta gyvenimo nepastovumą ir vertina dabartį.
Atrodo, kad toks kognityvinis lankstumas apsaugo nuo lėtinio streso– žinomo uždegiminių procesų, spartinančių ląstelių senėjimą, sukėlėjo.
