Dermatologas svarsto, kaip reguliari fizinė veikla keičia veido odą per kraujotaką, neurohormoninius pokyčius ir barjero poveikį. Moksliniai mechanizmai paaiškina geresnį maistinių medžiagų patekimą, greitesnį atsinaujinimą ir sumažėjusį lėtinį uždegimą, tačiau taip pat atsiranda praktiniai pavojai, tokie kaip prakaito sukeltas spuogas ir trinties išbėrimai. Kokie kasdienės veiklos privalumai dominuoja, priklauso nuo veiklos tipo, trukmės ir odos priežiūros įpročių – ir tas balansas nulemia paprastas prevencines priemones ir tai, kada reikalinga specialisto pagalba.
Mokslas, susijęs su fizine veikla ir veido odos sveikata
Didindama širdies išmetamą kraujo kiekį ir odos perfuziją, aerobinė veikla veido ląstelėms tiekia daugiau deguonies ir maistinių medžiagų, sukelia žinomą po treniruotės paraudimą ir skatina greitesnį ląstelių atsinaujinimą.
Šis mechanizmas kelia praktinius klausimus: kaip kraujotaka ir limfos drenavimas sumažina paviršiaus atliekas ir porų užsikimšimo riziką, kai prakaitas yra greitai pašalinamas?
Stebėjimai sieja endorfinų sukeltą streso mažėjimą su mažesniu kortizolio kiekiu ir sumažėjusiais uždegiminiais protrūkiais, pvz., spuogais ar egzema.
Reguliari vidutinio intensyvumo veikla yra susijusi su išsaugota odos struktūra, tikėtina, dėl ilgalaikio kraujotakos ir sumažėjusio sisteminio uždegimo.
Reikia atkreipti dėmesį, kad per didelis intensyvumas be poilsio gali padidinti kortizolio kiekį ir dehidrataciją, padidindamas riebalų gamybą ir užsikimšimo riziką.
Kaip treniruotės gerina odos tonusą, gijimą ir senėjimą
Nustatę, kaip padidėjęs kraujotakas ir limfos tekėjimas palaiko ląstelių atsinaujinimą, dabar aptarsime, kaip reguliarios treniruotės pagerina veido tonusą, žaizdų gijimą ir senėjimo procesą.
Aerobinė veikla padidina širdies išmetamą kraujo kiekį ir odos kraujotaką, skatindama trumpalaikį spindesį ir greitesnį ląstelių atsinaujinimą. Pagerėjusi kraujotaka ir limfos nutekėjimas pašalina atliekas ir uždegiminius šalutinius produktus, padėdami išvalyti odą ir greičiau užgydyti nedideles žaizdas.
Nuolatinis vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas mažina kortizolio kiekį ir uždegimą, sumažindamas spuogų ir egzemos paūmėjimo riziką. Geresnis miegas ir augimo hormono mediatorių atsinaujinimas palaiko kolageno išsaugojimą, galbūt sulėtindami matomą senėjimą, kai treniruotės yra subalansuotos ir palaikomas hidratacijos
Dažnos odos problemos po treniruotės ir jų priežastys
Kodėl po treniruotės kai kurios odos problemos atsiranda ten, kur kraujotaka ir prakaitavimas yra didžiausi? Padidėjęs karštis, drėgmė, trintis ir užsikimšimas sukuria sąlygas, kuriose susikaupia riebalai, bakterijos ir negyvos odos ląstelės, skatinančios aknę mechanica žandikaulių linijoje, kaktos ir krūtinės srityje.
Trinimas ir šiluma sukelia plaukų folikulų uždegimą, dėl kurio atsiranda folikulitas. Ilgalaikis prakaitavimas su užkimštais kanalais sukelia karščiavimą raukšlėse ir po apranga.
Drėgna, užkimšta aplinka skatina grybelio augimą, dėl kurio atsiranda niežulys, pleiskanojančios dėmės ar žiediniai pažeidimai. Pakartotinis trynimas ir dirginimas audiniais ar plovikliais sukelia odos sudirginimą ir kontaktinį dermatitą, kurį dar labiau sustiprina druska. Kiekviena problema atspindi numatomas aplinkos, mikrobų ir mechaninio poveikio odai sąveikas.
Praktiniai odos priežiūros veiksmai prieš, per ir po treniruotės
Anksčiau pateikta informacija apie karštį, drėgmę, trintį ir užkimimą paaiškina, kodėl tikslinga odos priežiūra prieš, per ir po treniruotės gali padėti išvengti daugelio problemų po treniruotės.
Prieš treniruotę nuvalykite veidą švelniu, nekomedogeniniu veido prausikliu, kad pašalintumėte makiažą ir saulės kremą; užtepkite lengvą, nekomedogeninį drėkinamąjį kremą arba ploną hialurono rūgšties sluoksnį, kad išsaugotumėte odos barjerą.
Treniruočių metu švelniai nusausinkite prakaitą švariu rankšluosčiu ir venkite liesti veidą ar reguliuoti įrangą, kad sumažintumėte trintį ir bakterijų perdavimą.
Po treniruotės per 30 minučių nusiprauskite ir švelniai nuvalykite odą arba, jei reikia, nuplaukite ir naudokite salicilo rūgšties tamponėlius; po to užtepkite lengvą drėkinamąjį kremą ir, jei esate lauke, naudokite atsparų vandeniui SPF 30+
Kada kreiptis į dermatologą dėl su treniruotėmis susijusių odos problemų
Dažnai sportuojantys žmonės klausia, kada dėl nuolatinių ar sunkių odos problemų po treniruotės reikia kreiptis į specialistą. Dermatologą reikėtų konsultuoti, jei spuogai ar folikulitas, atsiradę dėl prakaito, trinties ar uždaros aprangos, išlieka nepaisant higienos, drėgmę sugeriančių drabužių ir be recepto parduodamų vietinių preparatų 4–6 savaites arba pablogėja.
Pasikartojančios arba plintančios grybelinės infekcijos, kurių nepavyksta išgydyti vietiniais priešgrybeliniais vaistais, skausmingos arba greitai didėjančios iškilumos, rodančios abscesą, arba sisteminiai požymiai (karščiavimas, limfangitinės juostos, plintantis paraudimas) reikalauja skubaus įvertinimo.
Sunkus fizinio krūvio sukeltas egzema, rožinės paūmėjimas, kontaktinis dermatitas, sukeliantis intensyvų niežėjimą ar kraujavimą, ir lėtinis odos sudirginimas, hiperpigmentacija ar randai taip pat reikalauja specialisto įvertinimo, kad būtų paskirtas gydymas, procedūros ir prevencijos rekomendacijos.
