Kiekvieną rudenį šluodavau juos kaip šiukšles. Šimtus lapų — nuo obels, kuri auga sodo kampe jau keturiasdešimt metų. Kol vieną pavasarį perskaitiau, kad iš jų galima pasidaryti arbatą.
Ne bet kokią. Tokią, kuri padeda virškinimui, ramina skrandį ir gali net sumažinti tinimą. Skamba per gražiai? Taip ir pagalvojau. Bet nusprendžiau patikrinti.
Ką iš tikrųjų duoda obelų lapai
Obelų lapuose yra flavonoidų, pektinų ir antioksidantų. Šie junginiai siejami su švelnesniu virškinimo procesu, lengvesniu maisto įsisavinimu ir ramesniu skrandžiu po sunkių valgymų.
Tradiciškai ši arbata naudojama ir kaip švelniai diuretinė priemonė — padeda organizmui atsikratyti susikaupusių skysčių. Sunkumo jausmas kojose, lengvas patinimas — situacijos, kai puodelis tokios arbatos gali padėti.
Bet čia svarbu stabtelėti. Tai nėra vaistas. Tai nėra stebuklas. Tai švelni žolelių arbata, kuri gali būti gero raciono dalis — ne pakaitalas.
„Aš geriu ją po pietų jau trejus metus,” pasakojo Aldona, sodininkė iš Molėtų rajono. „Skrandis ramesnis. Ar tai nuo arbatos — negaliu pasakyti tiksliai. Bet kai negeriui savaitę — jaučiu skirtumą.”
Kaip rinkti ir džiovinti
Geriausi lapai — jauni, šviežiai surinkti vėlyvą pavasarį ar ankstyvą vasarą. Nuo sveikų medžių, augančių toliau nuo kelių ir taršos zonų. Kiekvienas lapas — nepažeistas, be dėmių, be skylučių nuo kenkėjų.
Rinkti ryte, kai rasa jau nudžiūvusi. Paskleisti vienu sluoksniu ant popieriaus pavėsingoje, gerai vėdinamoje vietoje. Ne saulėje — saulė naikina dalį naudingų junginių.
Džiovinti tol, kol lapai tampa trapūs ir traškūs. Tada sudėti į sandarų stiklainį ar dėžutę. Sausoje, tamsioje vietoje jie laikosi visą žiemą.
Kaip užplikyti
Vienas du arbatiniai šaukšteliai džiovintų lapų puodeliui. Užpilti karštu, bet ne verdančiu vandeniu — apie aštuoniasdešimt devyniasdešimt laipsnių. Uždengti ir palikti penkiolikai minučių.
Nukošti. Spalva — švelni žalsva. Kvapas — lengvas, vaisinis, su žemišku atspalviu. Galima pridėti šaukštelį medaus — bet ir be jo skonis malonus. Kai kurie mėgsta su cinamono lazda ar imbiero griežinėliu — abu priedai dera puikiai.
„Pirmas puodelis man pasirodė keistas,” prisipažino Aldona. „Bet po trečio supratau — tai kaip žalioji arbata, tik minkštesnė ir be kartumo. Dabar geriu kasdien — ir nebenoriu grįžti prie juodosios.”
Geriausias laikas gerti — tarp valgymų. Ne tuščiu skrandžiu, ne iškart po maisto. Ramiai. Lėtai. Vienas du puodeliai per dieną — pakanka.
Vienas „bet”
Obelų lapų arbata tinka daugeliui. Bet ne visiems.
Nėščiosioms ir maitinančioms mamoms verta pasitarti su gydytoju. Žmonėms, vartojantiems vaistus — taip pat, nes augaliniai junginiai gali sąveikauti su medikamentais. Jautriems virškinimui — pradėti nuo mažų kiekių ir stebėti.
Ir svarbiausia — jei lapai pelėsingi, kartūs ar keistai kvepia — išmesti. Be kompromisų. Blogai paruošta žolelių arbata gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
Obels lapai — ne stebuklinga priemonė. Bet kaip tylus, paprastas ritualas, kuris padeda organizmui truputį lengviau — tikrai vertas bandymo. Ypač kai medis jau auga jūsų kieme ir nereikia nieko pirkti.
