Naujausi Jungtinės Karalystės mokslininkų tyrimai atskleidė galimą ryšį tarp kavos vartojimo ir sumažėjusios rizikos susirgti neurodegeneracinėmis ligomis. Didelio masto tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 200 000 dalyvių, rodo, kad kasdien išgeriant tris ar daugiau puodelių nesaldintos, kofeino turinčios kavos sumažėja tikimybė susirgti tokiomis ligomis kaip Alzheimero ir Parkinsono. Tačiau cukraus ar dirbtinių saldiklių pridėjimas, atrodo, panaikina šį apsauginį poveikį. Nors tyrimo rezultatai rodo daug žadančius ryšius, mokslininkai įspėja, kad koreliacija nebūtinai reiškia priežastinį ryšį, todėl kyla svarbių klausimų apie mechanizmus, lemiantys akivaizdžią kavos naudą smegenims.
Stebina demencijos rizikos sumažėjimas ilgalaikiams kavos gėrėjams
Remiantis neseniai atliktu didelio masto tyrimu, reguliarus kavos vartojimas atrodo, kad suteikia reikšmingą apsaugą nuo neurodegeneracinių ligų.
Išanalizavus daugiau nei 200 000 Jungtinės Karalystės dalyvių medicinines korteles, paaiškėjo, kad kavos gerėjai, palyginti su negeriančiais, turėjo mažiausiai 34 % mažesnę tikimybę susirgti Alzheimero liga ir susijusiomis demencijos formomis. Tyrimas taip pat parodė, kad kavos gerėjai turėjo 37 % mažesnę tikimybę susirgti Parkinsono liga ir 47 % mažesnę tikimybę mirti nuo neurodegeneracinių ligų.
Stipriausias apsauginis poveikis buvo pastebėtas tarp tų, kurie vartojo daugiau nei tris puodelius per dieną. Tačiau šie privalumai buvo susiję tik su kofeino turinčia, nesaldinta kava, o tai rodo, kad saldikliai gali neutralizuoti kofeino neuroprotektyvines savybes.
Optimalus kavos vartojimas neurologinei apsaugai
Įdomu tai, kad stipriausia neurologinė apsauga pasireiškia vartojant didesnį kavos kiekį. Tyrimo duomenys rodo, kad dalyviai, kurie kasdien išgerdavo daugiau nei tris puodelius kavos, patyrė didžiausią neurodegeneracinių ligų rizikos sumažėjimą.
Tačiau šie privalumai buvo susiję būtent su nesaldintu, kofeinuotu kavos gėrimu. Kai dalyviai įdėjo cukraus ar dirbtinių saldiklių, apsauginis poveikis visiškai išnyko. Mokslininkai kelia hipotezę, kad kofeinas gali turėti neuroprotektyvinių savybių, kurias saldikliai gali neutralizuoti.
Nors šie rezultatai rodo, kad optimalus suvartojimas viršija tris puodelius per dieną, tyrimas negali galutinai nustatyti priežastinio ryšio. Ryšys tarp kavos ir neurologinės sveikatos reikalauja tolesnių tyrimų, kad būtų galima nustatyti, ar kava tiesiogiai apsaugo smegenų funkcijas.
Kodėl saldintas kavos gėrimas gali panaikinti kognityvinius privalumus
Tyrimo rezultatai nuosekliai rodo, kad saldintas kavos gėrimas nesuteikia tokių pačių kognityvinių privalumų kaip nesaldintas kavos gėrimas.
Nors nesaldintas kofeinas turintis kavos buvo siejamas su 34 % mažesne tikimybe susirgti Alzheimero liga ir 37 % mažesne tikimybe susirgti Parkinsono liga, šie apsauginiai efektai išnyko, kai dalyviai vartojo saldintą kavą.
Mokslininkai siūlo du galimus šio reiškinio mechanizmus: cukrus ir dirbtiniai saldikliai gali trukdyti kofeino neuroprotektyviniams savybėms, veiksmingai blokuodami naudingą poveikį, kuris kitaip palaikytų smegenų sveikatą.
Šis netikėtas sąveikos atvejis rodo, kad kavos paruošimo būdas turi didelę įtaką jos neurologiniam poveikiui, o tai pabrėžia gėrimo sudėties, o ne tik vartojimo dažnumo svarbą.
Kofeino neuroprotektyvūs mechanizmai ir smegenų sveikata
Nors saldikliai gali neutralizuoti kavos teikiamą naudą kognityviniams gebėjimams, pačios kofeino veikimo mechanizmai turi didelį neuroprotektyvų potencialą.
204 847 Jungtinės Karalystės dalyvių tyrimas parodė, kad nesaldintos, kofeino turinčios kavos vartojimas buvo susijęs su žymiai mažesne neurodegeneracinių ligų tikimybe – 34 % sumažėjo Alzheimerio ligos rizika, 37 % sumažėjo Parkinsono ligos tikimybė ir 47 % sumažėjo mirtingumas dėl susijusių ligų.
Mokslininkai daro prielaidą, kad kofeino specifinės savybės apsaugo smegenis, o didžiausią naudą pastebima tiems, kurie suvartoja daugiau nei tris puodelius per dieną.
Tačiau priežastinis ryšys lieka neįrodytas, nes ryšys tarp kavos ir kognityvinės sveikatos gali būti dvikryptis arba jį gali įtakoti nenustatyti veiksniai, todėl būtina atlikti mechanistinius tyrimus.
Už asociacijos ribų: klausimai apie tiesioginį kavos poveikį
Nepaisant įtikinamų sąsajų tarp nesaldintos kavos su kofeinu ir sumažėjusios neurodegeneracinių ligų rizikos, mokslininkai pabrėžia, kad koreliacija nereiškia priežastinio ryšio.
Tyrimo duomenys negali galutinai patvirtinti, ar kavos vartojimas tiesiogiai apsaugo nuo demencijos, ar ankstyvi kognityviniai pokyčiai keičia gėrimų pasirinkimą. Kita vertus, nenustatyti veiksniai gali turėti įtakos tiek kavos vartojimo įpročiams, tiek neurologinei sveikatai.
Yra keletas įtikinamų paaiškinimų: kava gali apsaugoti smegenų sveikatą, ankstyva demencija gali sumažinti kavos vartojimą arba pagrindiniai kintamieji gali turėti įtakos abiem veiksniams. Tyrimo autoriai pripažįsta šiuos apribojimus ir ragina atlikti papildomus tyrimus, kad būtų išsiaiškinti mechanizmai ir priežastiniai ryšiai tarp kavos vartojimo ir neurodegeneracinių ligų prevencijos.
