„Šimtaprocentinis, nuo savo bičių.” Pardavėjas turguje kalbėjo įtikinamai. Medus atrodė gražiai – gintarinis, tirštas, kvapnus. Nupirkau litrą. Namie parodžiau kaimynui Algirdui, kuris pats laiko bites.
Jis pažiūrėjo, paėmė šaukštą, pakėlė ir pasakė: „Čia ne medus. Čia sirupas su medum.”
Nesupratau, kaip jis žino. Tada parodė tris testus, kuriuos dabar darau kiekvieną kartą prieš pirkdamas.
Pirmas testas: kaip teka
Algirdas paėmė šaukštą, pasėmė medaus ir lėtai pakėlė.
„Žiūrėk, kaip krenta,” – pasakė jis.
Mano „medus” krito greitai ir iškart išsisklaidė. Algirdas atnešė savo medų – jis tekėjo lėtai, sudarė aiškią srovę, o kai pasiekė dubenėlį, sukrovė mažą kupetą.
„Bet svarbiausia – paskutinis lašas,” – rodė jis.
Tikras medus, kai baigia tekėti, tarsi atšoka atgal link šaukšto – lyg guminė juostelė. Padirbtas tiesiog nukrenta.
„Paviršinis įtempimas,” – paaiškino Algirdas. „Tikrame meduje jis stiprus. Sirupas jo neturi.”
Antras testas: vanduo ir avilio raštas
Algirdas paėmė seklų indą, įdėjo du šaukštus medaus ir užpylė šiek tiek šalto vandens.
„Dabar sukam,” – pasakė ir pradėjo lėtai sukti indą ratu.
Po kelių minučių mano akyse prasidėjo kažkas keisto: medus ant dugno pradėjo formuoti raštą, panašų į korį – šešiakampes figūras.
„Tai vadina biologine atmintimi,” – nusišypsojo Algirdas. „Tikras medus „prisimena” avilio struktūrą. Sirupas tirpsta greitai ir jokio rašto nesudaro.”
Mano pirktas medus ištirpo per minutę. Jokių korių, jokios struktūros.
Trečias testas: jodas ir actas
„Dar yra cheminiai testai,” – sakė Algirdas. „Jei nori tiksliai žinoti, ką įmaišė.”
Jis paėmė jodo tirpalą – tokį, kokį naudojame žaizdoms. Įlašino kelis lašus į medų.
„Jei pasidaro violetinis – yra krakmolo,” – aiškino jis. „Krakmolą deda, kad medus atrodytų tirštas.”
Mano medus šiek tiek pavioletinėjo. Ne stipriai, bet matėsi.
Tada Algirdas įpylė acto. „Jei pradeda putoti ir šnypšti – yra kreidos arba gipso.”
Mano neputojo – bent čia buvo švarus.
„Bet krakmolas jau rodo, kad ne grynuolis,” – pasakė kaimynas.
Ko pardavėjai nesako
Algirdas papasakojo, kad iki dvidešimties procentų medaus rinkoje yra klastotės. Maišo su cukraus sirupu, kukurūzų sirupu, prideda krakmolo tirštumui.
„Pigus medus dažniausiai ne medus,” – sakė jis. „Jei kainuoja perpus pigiau nei kitiems – klausk savęs kodėl.”
Geriausia pirkti tiesiai iš bitininko, kurį pažįsti. Arba bent jau žinoti šiuos testus.
„Turguje visada prašyk paragauti ir padaryk tekėjimo testą,” – patarė Algirdas. „Jei pardavėjas supyks – jau žinai atsakymą.”
Dabar tikrinti – įprotis
Po to pokalbio grąžinau tą litrą pardavėjui. Jis bandė ginčytis, bet kai pasakiau apie jodo testą – nutilo.
Dabar kiekvieną kartą prieš pirkdamas medų darau bent tekėjimo testą. Užtrunka dešimt sekundžių, bet sutaupo pinigus ir sveikatą.
Algirdas sako: „Tikras medus – vaistas. Padirbtas – tiesiog cukrus su kvapu.” Ir jis teisus.
