Dešimt metų rinkau kaulus iš savo virtuvės ir nešdavau juos tiems šunims, kurie gyvena prie garažų komplekso. Man atrodė, kad darau gerą darbą – juk mėsa ant kaulų, juk šunys juos taip mėgsta, juk geriau nei nieko. Kaimynė Rima, kuri dirba veterinarijos klinikoje, vieną žiemos rytą mane sustabdė prie laiptinės.

„Ar žinai, kiek šunų pas mus atsiveža su kaulų fragmentais viduriuose?” – paklausė ji be jokios įžangos. „Pusė jų neišgyvena. O tie kaulai – būtent tokie, kokius tu jiems neši.”

Tą vakarą verkiau iš gėdos. Dešimt metų maniau, kad padedau. O iš tikrųjų galėjau nužudyti.

Kodėl kaulai yra vienas pavojingiausių dalykų, ką galite duoti gatvės šuniui

Tai, ką Rima man papasakojo tą vakarą, pakeitė viską, ką žinojau apie benamių gyvūnų maitinimą.

Kaulai – ypač virinti, ypač vištienos ir kiaulienos – lūžta į aštrius fragmentus. Šie fragmentai gali įstrigti stemplėje ir šuo tiesiog uždūsta. Jie gali perdurti skrandį ar žarnyną, sukelti vidinį kraujavimą ir lėtą, skausmingą mirtį. Jie gali užkimšti žarnyną ir sukelti nepraeinamumą, kuris be operacijos baigiasi mirtimi.

Gatvės šuo neturi šeimininko, kuris pastebėtų, kad kažkas negerai. Neturi to, kas nuveš pas veterinarą. Jis tiesiog gulės kažkur už garažo ir kentės, kol baigsis.

„Kiekvienas kaulas, kurį duodi gatvės šuniui, yra loterijos bilietas” – pasakė Rima. „Kartais nieko nenutinka. O kartais tas šuo miršta po savaitės, ir tu net nežinai kodėl.”

Sausas ėdalas žiemą – kita problema, apie kurią niekas nekalba

Po pokalbio su Rima pradėjau pirkti pigų sausą ėdalą ir pilti jį į dubenėlius prie garažų. Man atrodė – štai, dabar tikrai darau teisingai. Specialus šunų maistas, ne kokie ten kaulai.

Rima vėl mane sustabdė po kelių savaičių. „O vandenį jiems palieki?” – paklausė.

Supratau, kur ji veda. Žiemą vanduo užšąla. Šunys suėda sausą ėdalą, kuris absorbuoja skysčius organizme, ir pradeda dar labiau trokšti. O gerti nėra ko – visi baluočiai ir klanuočiai užšalę. Dehidratacija žiemą yra tokia pat pavojinga kaip ir vasarą, tik niekas apie tai negalvoja.

„Sausas ėdalas žiemą be vandens – tai kaip valgyti sausainius dykumoje” – paaiškino Rima. „Iš pradžių atrodo, kad pavalgei. O paskui organizmas ima traukti skysčius iš ten, kur jų nereikėtų traukti.”

Vienas paprastas receptas, kuris iš tikrųjų padeda

Rima nepaliko manęs su problemomis – ji davė sprendimą. Tą patį vakarą ji atėjo į mano virtuvę ir parodė, ką daro jau penkiolika metų kiekvieną žiemą.

Paėmė puodą, pripylė vandens, subėrė paprasčiausių perlinių kruopų. Uždėjo ant viryklės. Po trisdešimties minučių turėjo šiltą, skyspą košę, kuri atrodė kaip kažkas, ką valgė mūsų seneliai sunkiais laikais.

„Čia yra viskas, ko jiems reikia žiemą” – paaiškino ji. „Šiluma – nes šaltis atima energiją. Drėgmė – nes vanduo užšalęs. Ir angliavandeniai – nes jie duoda energijos šildyti kūną.”

Perlinės kruopos kainuoja centus. Virti užtrunka pusvalandį. O tai, ką jos duoda benamiam gyvūnui žiemą – neįkainojama.

Vienas priedas, kuris paverčia košę tikru maistu

Košė iš kruopų – geras pagrindas. Bet šunys ir katės yra mėsėdžiai. Jiems reikia baltymų, vitaminų, mineralų, kurių grūduose nėra. Rima ir tam turėjo sprendimą – tokį paprastą, kad iš pradžių netikėjau.

Kepenys.

„Nueik į bet kurią mėsinę ir paprašyk kepenų” – pasakė ji. „Vištienos, kiaulienos, jautienos – nesvarbu. Jos kainuoja beveik nieko, nes daugelis žmonių jų nevalgo. O maistinė vertė – milžiniška.”

Kepenyse yra vitamino A, vitamino B, geležies, cinko – visko, ko reikia išsekusiam organizmui. Jų kvapas pritraukia net tuos gyvūnus, kurie bijo prieiti prie maisto. Ir svarbiausia – jos minkštos, lengvai virškinamos, nekelia jokio pavojaus.

Galima virti kepenis kartu su koše – tada jos suminkštėja ir išsiskirsto po visą masę. Galima virti atskirai, sutarkuoti ir įmaišyti į jau paruoštą košę. Abu variantai veikia puikiai.

Kaip paruošti už kelis eurus maistą visai savaitei

Štai tikslus receptas, kurį dabar naudoju kiekvieną savaitę nuo lapkričio iki kovo.

Reikės:

• 500 g perlinių kruopų (apie 1 euras)
• 300 g vištienos ar kiaulienos kepenų (apie 1-2 eurai)
• 3 litrai vandens

Paruošimas: Supilkite vandenį į didelį puodą, suberkite kruopas. Virkite ant vidutinės ugnies maždaug 20 minučių, kol kruopos pradeda minkštėti. Tada sudėkite supjaustytas kepenis ir virkite dar 10-15 minučių, kol kepenys visiškai išvirsta ir pradeda irti. Gerai išmaišykite, kad kepenys pasiskirstytų tolygiai.

Rezultatas – apie 4-5 litrai šiltos, maistingos košės, kuri kainavo apie 3 eurus. To užtenka maitinti 5-6 vidutinio dydžio šunis vieną dieną, arba 2-3 šunis kelias dienas (jei šaldote ir pašildote prieš duodami).

Vienas triukas, kaip padaryti, kad užtektų daugiau gyvūnų

Rima parodė dar vieną gudrybę tiems, kas maitina daug gyvūnų ir nori sutaupyti.

Į paruoštą karštą košę galima suberti šiek tiek sauso ėdalo. Karštas skystis suminkština granules, jos absorbuoja drėgmę ir išbrinksta, padidindamos bendrą masę. Kartu išsiskiria kvapas, kuris pritraukia gyvūnus.

Taip vienas kilogramas sauso ėdalo, kuris paprastai pamaitintų 3-4 šunis, išsitempia 6-8 šunims. Ir svarbiausia – tas sausas ėdalas dabar jau turi drėgmės, todėl nekelia dehidratacijos problemos.

„Niekada neduodu sauso ėdalo sauso” – sako Rima. „Visada arba sumirkau šiltame vandenyje, arba sumaišau su koše. Tai užtrunka papildomą minutę, bet gali išgelbėti gyvybę.”

Ką daryti, jei norite padėti, bet neturite laiko virti

Ne visi turi laiko stovėti prie viryklės. Suprantu. Bet net ir tada yra variantų, kurie geresni nei kaulai ar sausas ėdalas tiesiog išpiltas ant žemės.

Šlapias konservuotas ėdalas – jis jau turi drėgmės, yra minkštas ir saugus. Kainuoja brangiau nei kruopos, bet jei neturite laiko – tai geras kompromisas.

Sausas ėdalas su šiltu vandeniu – užpilkite sausą ėdalą šiltu vandeniu, palaukite 10 minučių, kol suminkštės. Tai galima padaryti net darbe, jei turite virdulį.

Likęs maistas iš namų – ryžiai, grikiai, makaronai su mėsos padažu, košės – visa tai tinka. Tik venkite svogūnų, česnakų, šokolado ir visko, kas labai riebu ar aštru.

Svarbiausia – kad maistas būtų šiltas arba bent kambario temperatūros, ir kad turėtų drėgmės. Tai du pagrindiniai principai, kurie galioja visada.

Kodėl tai svarbu ne tik gyvūnams

Praėjusią žiemą pirmą kartą per dešimt metų žiūrėjau į tuos šunis prie garažų be gėdos jausmo. Žinojau, kad tai, ką jiems nešu, jiems tikrai padeda. Ne žaloja, ne rizikuoja jų gyvybe – o tikrai padeda išgyventi dar vieną šaltą naktį.

Rima kartą pasakė man tokį dalyką, kurio niekada nepamiršiu: „Mes negalime išgelbėti visų. Bet galime bent jau nepadaryti blogiau tiems, kuriems bandome padėti.”

Tie kaulai, kuriuos nešiau dešimt metų, buvo mano geros valios išraiška. Bet gera valia be žinių gali būti pavojinga. Dabar aš žinau geriau. Ir jei skaitote šį tekstą – dabar žinote ir jūs.

Kitą kartą, kai norėsite padėti benamiam gyvūnui žiemą, prisiminkite: ne kaulai, ne sausas ėdalas tiesiog ant žemės. Šilta košė su kepenimis. Trisdešimt minučių jūsų laiko gali būti skirtumas tarp gyvybės ir mirties.