Diena prasidėjo blogai, ir toliau tik blogėja. Kavos puodelis apvirto ant dokumentų, automobilis neužsiveda, viršininkas paskambino su blogomis naujienomis. Tokiomis akimirkomis kai kurie žmonės tyliai atlieka keistą veiksmą – lyg netyčia išleidžia raktus iš rankos.

Ne meta su pykčiu, ne sviedžia į sieną. Tiesiog leidžia jiems tyliai nukristi ant stalo ar sofos. Ir kažkaip po to viskas atrodo šiek tiek lengviau.

Šis senas lietuviškas prietaras gyvuoja jau kartas ir, nors skamba absurdiškai, praktikuojantieji tvirtina – jis veikia.

Iš kur atsirado šis paprotys

Tikslios kilmės niekas nebeprisimena. Kaip ir daugelis liaudies išminties perliukų, raktų numetimo tradicija atkeliavo per anekdotus, kaimynų patarimus ir močiučių pamokymus.

Vyresnės kartos prisimena, kaip jų tėvai ar seneliai, susidūrę su nesėkme, ramiai nuleisdavo ranką ir leisdavo raktams išslysti. Dažnai su lengva ironija veide – lyg sakydami: „Na, štai tau, likime.”

Tai nebuvo dramatiška ceremonija. Greičiau tylus, kasdienis ritualas, kurį atlikdavo su savotiška šypsena. Gestas, kuris reiškė: „Pripažįstu, kad šiandien ne mano diena. Bet aš nesiruošiu dėl to siausti.”

Kodėl būtent raktai

Raktai nuo seno laikomi simboliškai svarbiais daiktais. Jie atveria duris – tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Liaudies tikėjimuose raktai siejami su galimybėmis, pasirinkimais ir likimo posūkiais.

Numesti raktą – tai tarsi simboliškai atsisakyti to, kas užrakinta. Paleisti situaciją, kuri neveikia. Duoti ženklą sau pačiam ir gal net likimui: „Gerai, aš atsitraukiu. Parodyk man kitą kelią.”

Gal tai skamba mistiškai, bet už simbolikos slypi ir visai praktiška logika.

Kas iš tikrųjų vyksta galvoje

Psichologiniu požiūriu raktų numetimas veikia kaip mikro-pertrauka. Kai esame įstrigę nesėkmių cikle, mūsų mąstymas susiaurėja. Kartojame tuos pačius veiksmus, tikimės kitokio rezultato ir vis labiau nusiviliame.

Paprastas fizinis veiksmas – sąmoningas rankos atpalaidavimas ir garsas, kai raktai nukrenta – sukuria trumpą pertrūkį. Smegenys gauna signalą: „Kažkas pasikeitė.” Net jei tas pokytis tėra simbolinis.

Stebėjimai rodo, kad po tokio ritualo žmonės dažnai jaučia:

• Sumažėjusią įtampą
• Gilesnį kvėpavimą
• Aiškesnį mąstymą
• Norą pažvelgti į situaciją iš naujo

Tai nėra magija. Tai paprasčiausias dėmesio perkėlimas, kurį žmonės atrado dar seniai prieš psichologijos mokslo atsiradimą.

Kaip tai padaryti „teisingai”

Jei nusprendėte išbandyti, štai kaip praktikuojantieji rekomenduoja atlikti šį ritualą.

Nesimėtykite. Tai ne pykčio išliejimas. Raktai turi nukristi ramiai, beveik atsitiktinai. Švelniai atpalaiduokite pirštus ir leiskite jiems išslysti.

Pasirinkite minkštą paviršių. Stalas, sofa, lova – kad nekeltumėte triukšmo ir nesugadintumėte grindų. Be to, tylus „pliumptelėjimas” veikia raminančiau nei skardus žvangėjimas.

Pridėkite vidinę frazę. Kai kurie prideda trumpą mintį: „Paleidžiu” arba „Atstatau”. Ne garsiai – tiesiog sau. Tai sustiprina simbolinę ritualo prasmę.

Nedarykite iš to spektaklio. Tai asmeninis gestas, ne viešas pareiškimas. Pernelyg teatrališkas atlikimas atima esmę.

Ar tai tikrai padeda

Sąžiningai? Tai priklauso nuo to, ko tikitės.

Jei laukiate, kad po raktų numetimo staiga atsidarys durys ir įžengs žmogus su pinigų lagaminu – nusivylimas garantuotas.

Bet jei tikslas yra nutraukti blogos dienos inerciją, atsikvėpti ir pažvelgti į situaciją šviežiu žvilgsniu – daugelis tvirtina, kad ritualas veikia.

Galiausiai, nesvarbu, ar tai prietaras, psichologinis triukas, ar paprasčiausias placebo efektas. Jei padeda nusiraminti ir nustoti sukti ratus aplink tą pačią problemą – kokia skirtumas, kodėl?

Maži ritualai, kurie keičia požiūrį

Raktų numetimas yra tik vienas iš daugelio mažų gestų, kuriuos žmonės naudoja sunkiomis akimirkomis. Kiti užsidega žvakę, išgeria stiklinę vandens, išeina į lauką penkioms minutėms.

Bendra jų savybė – jie sukuria sąmoningą pertrauką. Akimirką, kai sustojame, pripažįstame situaciją ir leidžiame sau pradėti iš naujo.

Mūsų seneliai neturėjo terminų kaip „mindfulness” ar „kognityvinė pertrauka”. Bet jie turėjo paprastus, veiksmingus ritualus, kurie atliko tą patį darbą.

Gal vertėtų dažniau jų paklausyti.

Ką daryti po to

Raktų numetimas – tai pradžia, ne pabaiga. Jei norite, kad ritualas turėtų ilgalaikį poveikį, sujunkite jį su konkrečiu veiksmu.

Po to, kai raktai nukrito, paklauskite savęs: „Kas dabar svarbiausia?” Užsirašykite vieną dalyką, kurį galite padaryti kitaip. Arba tiesiog leiskite sau penkias minutes nieko nedaryti.

Simbolinis gestas tampa tikru pokyčiu tik tada, kai po jo seka veiksmas. Net mažytis.

O jei nieko kito – bent jau turėsite akimirką ramybės dienoje, kai viskas ėjo ne taip. Ir tai jau yra kažkas.