Kibiras. Gramas boro rūgšties. Šaukštelis monokalio fosfato. Purkštuvas. Penkios minutės darbo prieš saulei pakylant — ir kekės, kurios anksčiau byrėdavo kas vasarą, šį kartą laikėsi visos iki vienos.
Skamba per paprastai. Bet laikas čia lemia viską.
Kodėl žiedai byra karštą vasarą
Kai temperatūra pakyla virš 30 laipsnių, pomidorų žiedadulkės sterilizuojasi. Žiedas negali apdulkinti pats savęs, pradeda džiūti ir nukrenta. Kekė lieka tuščia — be užuomazgų, be vaisių, tik nuvytę koteliai. Ir taip kekė po kekės — kartais per vieną karštą savaitę nubyra daugiau žiedų nei per visą ankstesnę vasarą.
Daugelis sodininkų mano, kad trūksta laistymo. Laisto dažniau, permirksta šaknys, augalas stresiuoja dar labiau. Kiti mano, kad trūksta trąšų — ir pertręšia. O problema ne vandenyje ir ne dirvoje — ji žiedadulkėse.
„Visą laiką galvojau, kad pomidorams per karšta ir nieko nepadarysi,” — pasakojo sodininkė. — „Kol nepamačiau, kad kaimynė purškia žiedus ir jos kekės pilnos.”
Purškimas per lapus žydėjimo metu — tai pagalba tuo momentu, kai augalas jos labiausiai reikia.
Kaip paruošti tirpalą
Vienas gramas boro rūgšties ištirpinamas pusėje stiklinės karšto vandens — grūdeliai turi visiškai ištirpti. Tada koncentratas supilamas į dešimt litrų švaraus vandens. Įberiamas vienas arbatinis šaukštelis monokalio fosfato. Maišyti, kol ant dugno nelieka kristalų.
Boras skatina žiedadulkių gyvybingumą ir vaisių užmezgimą. Monokalio fosfatas suteikia fosforo ir kalio — elementų, kurių augalui labiausiai reikia žydėjimo ir mezgimo fazėje.
Abu produktai prieinami Lietuvos sodininkystės parduotuvėse — skystos boro trąšos parduodamos „Sėkluvoje” ar „Žalioje stotelėje”, monokalio fosfatas taip pat ten.
Tirpalas ruošiamas šviežias kiekvieną kartą. Senas tirpalas praranda efektyvumą.
Kada ir kaip purkšti
Purkšti reikia žydėjimo metu — kai kekėse jau atsivėrę žiedai. Geriausia ryte, prieš septintą, arba vakare po saulėlydžio — kai oras vėsesnis ir lašeliai džiūsta lėtai, duodami žiedams laiko absorbuoti medžiagas. Karštu vidurdienio metu purkšti negalima — lašai ant lapų veikia kaip lęšiai ir degina audinį.
Tirpalas tolygiai užpurškiamas ant žiedynų. Sudrėkinti žiedlapius, stiebelius ir artimiausius lapus — bet nepermirkinti. Lengvas rūkas, ne čiurkšlė. Jei nuo lapų jau varva — per daug.
Po dviejų savaičių — pakartoti. Antrasis purškimas pataiko į kitą žydėjimo bangą ir palaiko žiedadulkių aktyvumą per visą karščio periodą. Tarp purškimų svarbu palaikyti tolygų laistymą ir mulčiuoti šaknų zoną — tai mažina bendrą augalo stresą.
„Darau du kartus per sezoną ir tiek,” — pridūrė sodininkė. — „Daugiau nereikia. Bet tuos du kartus — būtinai.”
Ko tikėtis
Jei purškiama tinkamu laiku — aktyvaus žydėjimo fazėje, ne per anksti ir ne per vėlai — kekės mezga beveik visas. Žiedai lieka prisitvirtinę, išbrinksta ir per kelias dienas pradeda formuoti mažus žalius vaisius.
Vienkartinis purškimas gali pagerinti silpną žydėjimą. Bet nuoseklus — du kartus per sezoną — duoda patikimiausią rezultatą.
Paprastas testas: pažiūrėkite į kekę po savaitės nuo purškimo. Jei žiedai laikosi, o užuomazgos formuojasi — tirpalas padarė savo darbą. Jei žiedai vis tiek byra — greičiausiai temperatūra buvo per aukšta purškimo metu, ir reikia kartoti vakare, kai oras atvėsta.
