Gėlininkė Renata sustojo prie lysvės pakraščio ir parodė pirštu į kerelį pavėsyje.
„Žiūrėkite iš arti — jis purpurinis. Atsitraukite tris žingsnius — jis juodas“, — pasakė ji ramiai.
Būtent taip veikia visos „juodos“ gėlės. Tikros juodos spalvos augalų pasaulyje nėra: yra labai sodrus purpuras, kuris pavėsyje sugeria šviesą. Bet efektas gėlyne tikras — vienas tamsus akcentas paryškina visą šviesią kompoziciją.
Sinavadas „Black Barlow“ — patikimiausias iš trijų
Pradėti verta nuo jo. Sinavadas paprastasis „Black Barlow“ (Aquilegia vulgaris) Lietuvoje parduodamas atvirai — sodinukas vazonėlyje kainuoja apie tris eurus, jį turi ir daugiamečių gėlių medelynai, ir įprastos internetinės parduotuvės.
Žiedai pilnaviduriai, tarsi maži pomponai, tamsiai purpuriniai su melsvu atspindžiu. Aukštis — nuo penkiasdešimties iki septyniasdešimties centimetrų. Žydi gegužę ir birželį, žiemojimo zona 4–8, o tai reiškia, kad Lietuvoje jis peržiemos be jokių priedangų.
Auga daliniame pavėsyje, derlingoje, laidžioje dirvoje. Pasisėja pats, todėl kasmet plečiasi be jokių pastangų. Bitės jį lanko noriai.
„Nužydėjus nukerpu visą kerelį beveik iki žemės. Ataugę lapai gražesni už žiedus“, — pataria Renata.
Viena detalė augintinių šeimininkams: sinavado sėklos nuodingos. Jei šuo darže graužia viską iš eilės, sodinkite jį toliau nuo takų.
Petunija „Black Velvet“ — grožis su viena kliūtimi
Toliau seka ta, kurios visi nori. Aksominė, beveik anglies juodumo petunija vazonams ir kabantiems krepšeliams — iš arti matyti švelnus blizgesys, iš tolo tai tiesiog juoda dėmė balkone.
Čia ir slypi kliūtis. „Black Velvet“ yra vegetatyviai dauginama veislė — ji auginama iš auginių, ne iš sėklų, todėl Lietuvos sėklų parduotuvėse jos praktiškai nerasite. Ieškoti reikia pavasarį sodo centruose, tarp jau įsišaknijusių daigų.
Jei nerandate, iš sėklų puikiai auga tamsiosios „Black Cherry“ ar panašios juodųjų petunijų veislės — atspalvis vyšninis, bet efektas beveik tas pats.
Sodinama lauke tik praėjus šalnoms. Reikia saulės ir reguliaraus tręšimo kalio trąšomis — be jo spalva pilkėja, o krūmas ištįsta.
Ir dar viena tiesa, kurios gražiose nuotraukose nematyti: tamsi petunija greitai įkaista. Juodas žiedlapis sugeria šviesą, todėl pietinėje pusėje kabantis krepšelis išdžiūsta bene dvigubai greičiau nei šalia kabantis baltas. Laistyti tenka kasdien.
Vietoj „Black Moon“ — piliarožė „Nigra“
Trečiosios šaltinių giriamos gėlės Lietuvoje ieškoti neverta: „Black Moon“ ir „Molly Sanderson“ našlaitės pas mus tiesiog neparduodamos, o užsisakius iš užsienio kaina viršija visą lysvės vertę.
Vietoj jos imkite aukštąją piliarožę „Nigra“ (Alcea rosea var. nigra). Sėklų pakelis kainuoja centus, jį turi bene kiekvienas lietuviškas sėklų tinklalapis.
Žiedai tamsiai purpuriniai, beveik juodi, ant dviejų metrų stiebo prie tvoros ar namo sienos. Gėlė dvimetė, bet pasisėja pati, todėl pasėta vieną kartą grįžta metų metus. Sėti geriausia iki liepos vidurio.
Yda taip pat yra: piliarožes Lietuvoje dažnai puola rūdys — apatiniai lapai nusėja rudais iškilimais ir džiūsta. Padeda erdvūs tarpai tarp augalų, laistymas po šaknimi, o ne ant lapų, ir laiku nuskintas pirmasis pažeistas lapas.
Ją, beje, mielai lanko kamanės, o žiedai vartojami arbatai. Iš trijų šio sąrašo augalų tai vienintelis, kurį galima ne tik matyti, bet ir gerti.
Trys augalai. Trys skirtingi juodumo atspalviai. O kurią vietą savo gėlyne atiduotumėte tamsai — pavėsingą pakraštį, ar patį centrą, kur ji šokiruotų labiausiai?
