Senjorė kaime negali pakilti iš lovos, artimieji gyvena mieste, autobusas į rajono centrą važiuoja du kartus per dieną. Paskambinus į polikliniką atsakymas būna trumpas: „Atvežkite.“ Ir kyla klausimas, kurį girdi kiekviena rajono registratūra: ar gydytojas apskritai turi važiuoti pas pacientą į namus?
Atsakymas yra „taip“, bet ne visada. Ir ne dėl to, dėl ko dažniausiai manoma.
Atstumas nėra kriterijus
Pradėkime nuo nemalonios tiesos. Tai, kad iki poliklinikos 30 ar net 50 kilometrų, pats savaime nėra pagrindas gydytojo vizitui į namus. Tvarka orientuojasi ne į kilometrus, o į paciento būklę: ar žmogus gali atvykti pats ir ar jo būklė leidžia jį atvežti.
Tačiau yra ir gera žinia. Šeimos medicinos paslaugos namuose turi būti teikiamos nepriklausomai nuo paciento gyvenamosios vietos. Tai įtvirtinta Sveikatos apsaugos ministro įsakyme dėl šių paslaugų organizavimo. Įstaiga negali atsisakyti atvykti tik dėl to, kad gyvenate toli.
Septyni atvejai, kai paslaugos namuose turi būti suteiktos
Šeimos medicinos paslaugų teikimo namuose organizavimo tvarkos apraše įvardyti atvejai, kai paslaugos namuose turi būti teikiamos:
- Naujagimiams, grįžusiems iš gimdymo namų, jei jų neaplankė slaugytojas ar akušeris.
- Sergantiems vaikams iki vienerių metų.
- Vaikams, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis.
- Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis arba specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
- Pacientams, kuriems ūmiai sutriko judėjimo funkcija – kai žmogus negali savarankiškai judėti.
- Pacientams, kuriems karščiuojant atsirado naujų odos bėrimų.
- Pacientams, kurių temperatūra pakilo aukščiau 38,5 laipsnio ir jos nemažina temperatūrą mažinantys vaistai.
Visais kitais atvejais sprendimą, ar vykti į namus, priima pacientą gydantis šeimos gydytojo komandos narys.
Kas yra „šeimos gydytojo komanda“
Daugelis tikisi, kad į namus atvažiuos būtent jų gydytojas. Tačiau tvarkoje numatyta, kad paslaugas namuose gali teikti ne tik šeimos gydytojas, bet ir vaikų ligų, vidaus ligų gydytojas, chirurgas, bendrosios ar išplėstinės praktikos slaugytojas, akušeris. Tai reiškia, kad pas jus gali atvykti slaugytoja, ir tai nėra „atsikratymas“ pacientu, o įprasta praktika.
Išplėstinės praktikos slaugytojai gali atlikti nemažai darbų, kuriuos anksčiau darė tik gydytojai. Kaime, kur gydytojų trūksta labiausiai, tai dažnai greičiausias būdas gauti pagalbą namuose.
Kaip vyksta iškvietimas praktikoje
Kiekviena įstaiga turi savo vidaus tvarką, todėl verta ją sužinoti iš anksto, o ne tada, kai jau reikia. Dažnai iškvietimai į namus registruojami rytinėmis valandomis, o vizitai atliekami tam skirtu laiku tarp priėmimų. Pavyzdžiui, kai kuriose rajonų įstaigose iškvietimai priimami tik iki pietų.
Paprastai gydytojas pirmiausia susisiekia su pacientu telefonu. Pokalbio metu jis įvertina, ar namuose galės suteikti kokybišką paslaugą, ar reikalingi tyrimai, kurių namuose atlikti neįmanoma. Jei vykti nebūtina, pacientui sudaromos sąlygos atvykti į įstaigą. Kviečiant gydytoją vaikui, namuose turi būti tėvai ar globėjai.
Ką pasakyti skambinant
Kadangi sprendimas dažnai priimamas pagal telefoninį pokalbį, labai svarbu tiksliai apibūdinti situaciją. Ne „mamai bloga“, o konkrečiai:
- ar žmogus gali atsistoti ir paeiti;
- kada ir kaip staiga tai prasidėjo;
- kokia temperatūra ir ar vartoti vaistai ją sumažino;
- ar yra naujų bėrimų;
- ar žmogui nustatytas darbingumo lygis ar nuolatinės slaugos poreikis.
Kuo konkretesnė informacija, tuo lengviau gydytojui įvertinti, ar situacija patenka į privalomų vizitų sąrašą.
Jei sergate sodyboje, toli nuo savo poliklinikos
Vasarą ar per šventes nemažai senjorų ilgiau gyvena pas vaikus ar sodybose kitame rajone. Tvarkoje numatyta, kad įstaiga paslaugas namuose prie jos neprisirašiusiems pacientams teikia vadovo nustatyta tvarka, o už jas apmokama pagal teisės aktus. Praktiškai tai reiškia, kad verta paskambinti artimiausiai poliklinikai ir pasiteirauti jos tvarkos, o ne laukti, kol atvyks gydytojas iš už šimto kilometrų.
Jei gydytojas vis tiek atsisako
Jei jūsų atvejis atitinka vieną iš septynių punktų, o įstaiga atsisako atvykti, pirmiausia kreipkitės į įstaigos administraciją. Būtent įstaigos vadovas pagal tvarką privalo užtikrinti paslaugų namuose teikimą. Jei situacija nesprendžiama, galima kreiptis į teritorinę ligonių kasą.
Tačiau jei būklė staiga sunkėja – žmogus praranda sąmonę, sunkiai kvėpuoja, atsiranda stiprus skausmas – laukti gydytojo vizito nereikia. Tokiu atveju skambinama 112.
O kai pagalbos reikia nuolat
Gydytojo vizitas į namus skirtas ūmioms situacijoms. Jei artimajam reikalinga nuolatinė priežiūra, pavyzdžiui, žaizdų perrišimai, injekcijos ar kateterio priežiūra, verta pasiteirauti apie slaugos paslaugas namuose. Jas tam tikrais atvejais kompensuoja ligonių kasos, o sprendimą dėl jų poreikio priima gydytojas.
Kaimo gyventojams tai dažnai svarbiau nei pavienis gydytojo atvykimas, nes leidžia gauti pagalbą reguliariai, nekeliaujant į rajono centrą.
Šaltinis: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 30 d. įsakymas Nr. V-133 „Dėl Šeimos medicinos paslaugų teikimo namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (suvestinė redakcija), e-seimas.lrs.lt; Valstybinė ligonių kasa prie SAM.
