Ketogeninės ir labai mažai angliavandenių turinčios dietos pastaruoju metu sulaukia vis daugiau dėmesio. Jos žada greitą svorio metimą ir geresnius sveikatos rodiklius. Tačiau gydytojai perspėja: greito poveikio dietos gali trumpam padidinti šlapimo rūgšties kiekį kraujyje ir išprovokuoti podagros priepuolius – ypač ankstyvos ketozės ir staigaus svorio kritimo metu.
Ar madingos mažai angliavandenių turinčios dietos gali sukelti podagrą?
Staigus perėjimas prie labai mažai angliavandenių arba didelio baltymų kiekio ketogeninio režimo gali trumpam padidinti šlapimo rūgšties kiekį kraujyje. Jautriems asmenims tai gali išprovokuoti podagros priepuolius, ypač per pirmąsias savaites, kai vyksta ketozė ir greitas svorio kritimas.
Svarbu suprasti, kad šis poveikis paprastai būna laikinas. Ilgiau trunkantys mažai angliavandenių režimai, skatinantys palaipsnį svorio mažėjimą ir gerinantys insulino jautrumą, ilgainiui linkę sumažinti šlapimo rūgšties kiekį ir gali net sumažinti podagros riziką.
Podagros plitimas populiacijoje daugiausia siejamas su nutukimu, metaboliniu sindromu, alkoholio vartojimu ir dideliu fruktozės kiekiu maiste – o ne su keto dieta kaip tokia. Vis dėlto didelės rizikos asmenims rekomenduojama mesti svorį lėtai ir prižiūrint gydytojui.
Kaip keto dieta padidina šlapimo rūgšties kiekį
Pirmomis savaitėmis po perėjimo prie ketogeninės dietos dažnai padidėja šlapimo rūgšties kiekis kraujyje. Taip nutinka todėl, kad kepenų ketogenezė, pagreitėjusi riebalų skaidyba ir greitas audinių irimas keičia inkstų uratų tvarkymą bei purinų apykaitą.
Greitas svorio netekimas mobilizuoja purinais turtingus audinius, keičia rūgšties ir bazės pusiausvyrą organizme ir gali išprovokuoti podagros priepuolius. Todėl rekomenduojama mesti svorį palaipsniui – maždaug 0,5–1 kg per savaitę.
Daug baltymų turintys dietos variantai padidina maistinių purinų kiekį – ypač jei valgoma daug raudonos mėsos, tam tikrų jūros gėrybių ir vidaus organų. Tai didina urato gamybą organizme.
Po kelių mėnesių, pagerėjus insulino jautrumui ir išlaikius svorio mažėjimą, šlapimo rūgšties kiekis paprastai normalizuojasi arba net sumažėja.
Kas patenka į rizikos grupę
Didžiausią riziką dietos sukeltam podagros priepuoliui turi asmenys su:
– ankstesne hiperurikemija (padidėjusiu šlapimo rūgšties kiekiu); – buvusiais podagros priepuoliais arba šeimos anamneze; – nutukimu, atsparumu insulinui ar metaboliniu sindromu.
Pradinę riziką dar labiau padidina dažnas persivalgymas alkoholiu, įprotinis alaus vartojimas, didelis fruktozės kiekis maiste ir gausūs purinų šaltiniai.
Nors tai pasitaiko rečiau, net jauni, liekni žmonės gali patirti dietos sukeltą podagros priepuolį. Bet koks staigus, stiprus pėdos skausmas pradėjus naują dietą reikalauja skubios medicininės apžiūros.
Maistas ir gėrimai, kurių reikėtų vengti
Asmenims, linkusiems į podagrą, pagrindinė prevencinė strategija – griežtai vengti arba reikšmingai riboti tam tikrus produktus ir gėrimus, nes jie ūmiai padidina šlapimo rūgšties kiekį arba skatina jos gamybą.
Alkoholis. Ypač alus. Rekomenduojama laikytis ne daugiau kaip 14 vienetų per savaitę su keliomis dienomis be alkoholio.
Saldinti gėrimai. Daug fruktozės turintys gazuoti gėrimai ir perdirbtų saldumynų reikėtų atsisakyti visiškai.
Daug purinų turintys produktai. Vidaus organų mėsa (kepenys, inkstai), ančiuviai, sardinės, skumbrė, midijos, kriauklynai.
Raudona mėsa ir paukštiena. Porcijas verta sumažinti iki maždaug vienos per dieną, su 1–2 dienomis per savaitę visai be mėsos.
Pirmenybę teikite mažai riebiems pieno produktams, daržovėms, vyšnioms ir pakankamam skysčių kiekiui.
Praktiniai žingsniai podagros rizikai mažinti
Tikslingi mitybos pakeitimai ir saikingi gyvenimo būdo pokyčiai gali reikšmingai sumažinti šlapimo rūgšties kiekį ir priepuolių dažnį.
Lėtas svorio mažinimas. Siekite mesti apie 0,5–1 kg per savaitę. Tai pagerina insulino jautrumą ir sumažina urato kiekį. Venkite drastiškų dietų, kurios gali laikinai padidinti riziką.
Pakankama hidracija. Gerkite apie 2 litrus skysčių per dieną (daugiau esant karščiui ar sportuojant). Tai pagerina šlapimo rūgšties išsiskyrimą.
Alkoholio ir saldintų gėrimų ribojimas. Ypač venkite alaus ir didelio fruktozės kiekio produktų.
Baltymų šaltinių keitimas. Vietoj vidaus organų ir daug purinų turinčių jūros gėrybių rinkitės mažai riebus pieno produktus, daržoves, augalinius baltymus (tofu, ankštinius, riešutus) ir vyšnias.
Kada kreiptis į gydytoją
Būtinas skubus medicininis įvertinimas, kai pasireiškia staigus, stiprus sąnario skausmas, tinimas, paraudimas ar vietos pašilimas – ypač didžiojo kojos piršto srityje. Laiku atliekamas įvertinimas leidžia pradėti tinkamą gydymą ir sumažina komplikacijų riziką.
Gydytojai podagrą patvirtina atlikdami sąnario punkciją ir poliarizuotos šviesos mikroskopija nustatydami būdingas adatėles primenančias urato kristalų struktūras. Šlapimo rūgšties tyrimas kraujyje yra naudingas, tačiau priepuolio metu jis gali būti normalus.
Papildomi tyrimai įvertina inkstų funkciją ir metabolinius rizikos veiksnius. Vaizdiniai tyrimai (rentgenas, ultragarsas, dviejų energijų KT) skiriami, kai diagnozė neaiški arba įtariamas lėtinis pažeidimas.
Pasikartojanti podagra – priežastis aptarti ilgalaikį uratą mažinantį gydymą su gydytoju.
