Rugpjūčio vidurys — grybautojo auksas. Rytinis rūkas. Sunki rasa. Vėstančios naktys. Būtent tokios sąlygos pažadina grybieną, ir po šiltos liūties miškas gali „sprogti” vos per porą dienų. Ši savaitė tinka ir lapuočių, ir spygliuočių miškams. Tik sėkmė priklausys ne tiek nuo kalendoriaus, kiek nuo to, ar tavo krašte neseniai lijo.
Nuo ko priklauso, ar bus grybų
Grybiena reaguoja į mažiausią drėgmės ir temperatūros pokytį. Taisyklė paprasta: po šiltos liūties masinis grybų pasirodymas ateina maždaug per dvi–tris dienas.
Todėl tikrąją „palankią dieną” nulemia ne data, o lietus prieš ją. Jei savaitės pradžioje regione palijo — savaitgalis gali būti dosnus. Jei stovi sausra — teks palaukti.
Geriausias laikas išeiti — ankstus rytas, kol kepurėlės dar šviečia nuo rasos, o grybai standūs. Tada juos ir pastebėti lengviau.
„Aš niekada neinu pagal kalendorių — einu pagal lietų”, — sako ne vieną dešimtmetį grybaujantis Vytautas. „Palijo — palaukiu tris dienas ir tik tada keliu koją į mišką.”
Ką rinkti šią savaitę ir kur ieškoti
Pagrindinis šios savaitės laimikis — baravykas. Jo verta ieškoti ąžuolynuose, senuose pušynuose, prie jaunų eglaičių ir kadagių. Dosniausi kraštai — Dzūkija su Varėnos miškais ir Dainavos giria, taip pat Labanoro giria bei Kazlų Rūda.
Voveraitės toliau dygsta mišriuose miškuose ir pušynuose — gausiai Žemaitijoje, prie Plungės, Ignalinos krašte. Jos beveik nekirmija ir puikiai laikosi kelionėje.
Smėlinguose žolėtuose pušynuose prasideda kazlėkų augimas. Po karštų dienų dalis jų būna sukirmijusi, tad pjauk ir iškart tikrink kotą.
Prie beržų ir drebulių pasirodo lepšės bei raudonikiai. Žolėtose vietose — margaspalvės ūmėdės. Bet būtent su jomis reikia didžiausio budrumo.
Pavojingi dvyniai — tai žinoti privalu
Žalsva ar margaspalvė ūmėdė gali būti supainiota su žalsvąja musmire — nuodingiausiu Lietuvos grybu. Net mažas jos gabalėlis pavojingas gyvybei.
Skiriamieji musmirės ženklai: žiedelis ant koto ir gumbu sustorėjęs, plėvele apgaubtas pamatas. Ūmėdė tokių neturi — jos kotas lygus ir trapus.
„Jei kepurėlė žalsva, o apačioje matai maišelį prie koto — nė neliesk”, — įspėja Vytautas. „Verčiau grįžti tuščiomis, negu su musmire krepšyje.”
Savo dvynį turi ir baravykas — tai tulžinis, arba kartusis, baravykas. Jis nenuodingas, bet toks kartus, kad sugadina visą puodą. Įtari? Liežuvio galiuku vos palytėk pjūvį: pajutęs kartumą, iškart išspjauk.
Grybautojo taisyklės, kurios saugo
Auksinė taisyklė viena: rink tik gerai pažįstamus grybus. Menkiausia abejonė — palik miške.
Nerink pakelėse ir miestų parkuose — tokie grybai sukaupia sunkiųjų metalų. Saugomose teritorijose ir rezervatuose grybauti draudžiama arba ribojama, tad pasidomėk iš anksto.
Nešk pintinę, ne plastikinį maišelį — jame grybai greitai sušunta. Neišrauk su grybiena; geriau nupjauk arba švelniai išsuk.
Surinktą laimikį rūšiuok ir apdorok tą pačią dieną — grybai genda greitai.
Ir dar: pasiimk įkrautą telefoną bei švilpuką. Gelbėtojai kasmet ieško miške pasiklydusių grybautojų, tad geriau pasisaugoti iš anksto.
Rugpjūčio miškas dosnus, bet neatleidžia skubotumo. Eik anksti, žiūrėk atidžiai, imk tik tai, ką tikrai pažįsti — ir pintinė grįš pilna, o tu pats sveikas. Būtent tokia ir yra tikroji „tyliosios medžioklės” ramybė.
