Na ir gegužė, na ir birželis… Lietus veja lietų, dangus niūrus, o sode – tikra invazija. Kur bepažvelgsi – skruzdės, amarai, kurkliai, sraigės. Ir viskas lyg susitarę eina vienu tikslu: naikinti tai, ką sodinai, puoselėjai, mylėjai. Atrodo, kad gamta šiemet nusprendė išbandyti mūsų kantrybės ribas. O gynyba? Ji – tarsi kova su vėjo malūnais: purškalai nuplaunami dar nespėjus jiems veikti, o natūralios priemonės lyg ir padeda, bet neilgam.
Prieš dvi dienas, galutinai nusivylusi tradicinėmis kovos priemonėmis, nusprendžiau imtis eksperimento. Ant kelių slyvų kamienų apvyniojau paprastą lipnią juostą – tą, kurią sodininkai naudoja kenkėjų migracijai sustabdyti. Rezultatas… atvirai pasakius, pakraupino. Juosta per dvi paras pavirto tikra vabzdžių kapinaitėmis.
Kas užkliuvo?
Įsižiūrėjus į lipnią juostą, galima pamatyti ištisą vabzdžių ekosistemą. Daugiausia – amarų, kurie, atrodo, žygiavo iš apatinių šakų į viršutines, ieškodami šviežių ūglių. Bet tai dar ne viskas – pilna skruzdžių, kurios, kaip žinia, dažnai „gano“ amarus mainais į saldžias jų išskyras. Be jų – smulkūs muselės tipo vabzdžiai, ir net keli sparnuoti amarai, kurie gali reikšti naują invazijos bangą.
Visa tai – tik per dvi paras. Vabzdžių tankis tiesiog stulbinantis. Ir tai verčia susimąstyti: kiek iš tikrųjų nematome, kai žiūrime į medžius ir augalus plika akimi?
Kodėl tai veikia?
Lipni juosta – senas, bet efektyvus metodas, paremtas paprasta idėja: jei negali sustabdyti kenkėjų iš vidaus, užkirsti jiems kelią iš išorės. Dauguma vabzdžių migruoja – skruzdės kyla iš žemės ieškoti amarų, amarai kyla iš apatinės lapijos į viršutinę, sparnuotieji skrenda iš vieno augalo ant kito. Uždėjus lipnią juostą aplink kamieną, šis judėjimas nutrūksta. Ir tada pamatome tikrąją problemos apimtį.
Be to, tai becheminis sprendimas – jokio purškimo, jokios žalos naudingiems vabzdžiams ore ar dirvoje. Nors vaizdas gal ir šokiruojantis, efektyvumas – akivaizdus.
Ką verta žinoti?
Lipnią juostą reikėtų tvirtinti kiek aukščiau žemės – kad pasiektumėte skruzdžių ir amarų migracijos zoną.
Būtina stebėti – jei juosta visiškai užsipildo, ji tampa neveiksminga.
ReklamaSvarbu, kad juosta gerai priglustų prie žievės – jei yra tarpų, vabzdžiai juos apeina.
Po lietaus rekomenduojama patikrinti, ar juosta neatsiklijuoja.
Kas toliau?
Po šio eksperimento planuoju apjuosti likusius pažeistus vaismedžius. Tiesa, šis metodas neišspręs visų problemų – sparnuotieji amarai ar skrajojantys kenkėjai vis dar gali nusileisti ant viršūnių. Tačiau tai – galingas barjeras, ypač skruzdėms ir lipantiems vabzdžiams. Ir tai puikus priminimas, kad kartais sprendimai slypi paprastume.
