Gegužė, ir vėl prasidėjo erkių sezonas. Po kiekvieno pasivaikščiojimo sode – tikrinti save ir vaikus. Praėjusiais metais radome tris erkes, vieną – jau įsisiurbusią.
Kol kaimynė Danutė papasakojo, kad ji erkių beveik nemato. Jau treti metai.
„Kaip tai įmanoma?” – paklausiau. „Gyvename šalia, tas pats miškas už tvoros.”
„Todėl, kad aš pakeičiau sodą,” – atsakė ji. „Ir tu gali.”
Kodėl erkės renkasi būtent jūsų sodą
Danutė paaiškino tai, ko nežinojau.
Erkės mėgsta drėgmę, šešėlį ir slėptuves. Aukšta žolė – ideali vieta tykoti. Tankūs krūmai – prieglobstis nuo saulės. Susikaupę lapai – slėptuvė tarp maitinimosi ciklų.
„Dauguma sodininkų nežinodami sukuria erkėms rojų,” – sakė ji. „Paparčiai, tankūs krūmai, neišvalyta žolė – visa tai jas traukia.”
Erkės neatsiranda iš niekur. Jos ateina ten, kur joms patogu. Ir jei tavo sodas drėgnas, šešėlingas, su daug slėptuvių – jos ten gyvens.
Ką reikia pašalinti arba apkarpyti
Danutė pradėjo nuo paprastų dalykų.
Aukšta žolė – pjauti reguliariai, bent kartą per savaitę sezono metu. Erkės tyko žolės stiebų viršūnėse, laukdamos praeinančio šeimininko.
Susikaupę lapai – šalinti, ypač drėgnose vietose. Tai erkių slėptuvės.
Tankūs krūmai – genėti, kad prasileistų oras ir saulė. Erkės nemėgsta sausos, saulėtos aplinkos.
Paparčiai ir dideliais lapais augalai – jie sulaiko drėgmę ir sukuria mikroklimatą, kurį erkės mėgsta. Jei jų daug – apsvarstyti mažinimą.
„Nebūtina visko išrauti,” – sakė Danutė. „Bet reikia valdyti. Mažiau tankumo, daugiau saulės, mažiau drėgmės.”
Augalai, kurie atbaido erkes
Bet Danutė padarė dar vieną dalyką – pasodino augalus, kurių erkės nemėgsta.
„Levanda, aksamonės, pelargonijos, chrizantemos – jos turi kvapų, kurie erkėms nepatinka,” – paaiškino ji.
Šie augalai išskiria aromatinius junginius, kurie veikia kaip natūralus atbaidiklis. Ne šimtu procentų, bet pastebimai.
Danutė pasodino juos prie takelių, prie suoliuko, prie vaikų žaidimų aikštelės – ten, kur žmonės būna dažniausiai.
„Ir gražu, ir naudinga,” – sakė ji. „Levanda žydi, kvepia, o erkės aplenkia.”
Kada erkių daugiausia
Danutė perspėjo apie sezoniškumą.
„Gegužė–birželis – pirmas pikas. Rugsėjis–spalis – antras. Tada reikia būti ypač budriems.”
Po šiltų žiemų be sniego erkių būna daugiau – jos išgyvena ir anksti suaktyvėja.
„Šiemet žiema buvo švelni. Tai reiškia, kad erkių bus daugiau nei įprastai,” – perspėjo ji.
Jos patarimas – per šiuos laikotarpius dažniau pjauti žolę, dažniau tikrinti problematiškas vietas, dažniau apžiūrėti save po buvimo sode.
Ką pakeičiau savo sode
Po pokalbio su Danute pradėjau veikti.
Pirma – apkarpiau tankius krūmus prie tvoros. Ten buvo drėgna ir tamsu – idealu erkėms.
Antra – išvaliau susikaupusius lapus iš pavėsinės kampo. Ten visada būdavo drėgna.
Trečia – pasodinau levandą prie tako ir aksamones prie suoliuko.
Ketvirta – pradėjau pjauti žolę kiekvieną savaitę, ne kas dvi.
Rezultatas po pirmo sezono
Per visą gegužę–birželį neradome nė vienos erkės. Nei ant savęs, nei ant vaikų, nei ant šuns.
Gal sutapimas? Gal ne. Bet Danutės sode irgi tylu jau treti metai.
Erkės niekur nedingo – jos vis dar miške už tvoros. Bet mano sodas joms nebėra patrauklus. Ir to užtenka.
