Du maisto produktai, kurie gali paspartinti vėžinių ląstelių augimą, yra perdirbtas cukrus ir perdirbta mėsa. Vėžio ląstelės pirmenybę teikia gliukozei, kuri naudojama energijai gauti dėl Varburgo efekto, todėl rafinuotas cukrus yra potencialus kuras augliui vystytis. Perdirbtoje mėsoje, kurią PSO priskiria 1 grupės kancerogenams, yra nitratų ir nitritų, sudarančių kancerogeninius junginius. Abu maisto produktai skatina lėtinį uždegimą ir sudaro palankias sąlygas vėžiui plisti. Supratimas apie šias mitybos sąsajas suteikia vertingų žinių apie vėžio prevencijos strategijas.
Vėžio ląstelių metabolizmo mokslas
Nors normalios ląstelės, gamindamos energiją, pirmiausia remiasi nuo deguonies priklausomu mitochondrijų metabolizmu, vėžinės ląstelės dažnai pasižymi dideliu medžiagų apykaitos pokyčiu, vadinamu Varburgo efektu. Šis reiškinys pasireiškia tuo, kad vėžinės ląstelės, net ir esant deguoniui, pirmenybę teikia glikolizei, todėl padidėja gliukozės suvartojimas ir laktato gamyba.
Šis metabolinis perprogramavimas suteikia vėžinėms ląstelėms keletą privalumų: greitą ATP gamybą, biosintetinių prekursorių gamybą ląstelėms daugintis ir prisitaikymą prie hipoksiškos naviko mikroaplinkos.
Šių pakitusių medžiagų apykaitos kelių supratimas turi didelę reikšmę vėžio gydymui, nes tikslinis vėžiui būdingos medžiagų apykaitos veikimas gali suteikti gydymo galimybių, darant minimalų poveikį normalioms ląstelėms.
Perdirbti cukrūs: Vėžio augimą skatinantis kuras
Perdirbtas cukrus yra vienas svarbiausių mitybos veiksnių, susijusių su vėžio progresavimu, nes jis tiesiogiai veikia medžiagų apykaitos kelius, apibūdintus kaip Varburgo efektas.
Vėžinės ląstelės pirmenybę teikia gliukozei per glikolizę net ir deguonies turtingoje aplinkoje, sunaudodamos iki 200 kartų daugiau gliukozės nei normalios ląstelės. Didelio fruktozės kiekio kukurūzų sirupas ir rafinuotas baltasis cukrus greitai padidina gliukozės kiekį kraujyje, todėl vėžinės ląstelės gali gauti daug degalų.
Tyrimai rodo, kad dėl cukraus vartojimo padidėjęs insulino kiekis taip pat gali skatinti uždegimą ir aktyvuoti signalinius kelius, skatinančius navikinių ląstelių dauginimąsi ir išlikimą. Perdirbto cukraus vartojimo mažinimas yra modifikuojama mitybos strategija, kuri gali papildyti įprastinį vėžio gydymą.
Labai perdirbta mėsa: Kancerogeninis ryšys
Antroji svarbi vėžiu sergančių pacientų mitybos problema yra labai perdirbta mėsa, kurią Pasaulio sveikatos organizacija oficialiai priskyrė 1 grupės kancerogenams.
Tokiuose produktuose kaip šoninė, dešra, dešrelės, dešrelės ir delikatesai yra nitratų ir nitritų– konservantų, kurie virškinimo metu sudaro potencialiai kancerogeninius junginius, vadinamus nitrozaminais. Be to, rūkant, sūdant ir kepant aukštoje temperatūroje, kai ši mėsa apdorojama, susidaro heterocikliniai aminai ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai – junginiai, susiję su DNR pažeidimais.
Tyrimai rodo, kad perdirbtos mėsos vartojimo apribojimas labai sumažina vėžio riziką. Šių produktų pakeitimas šviežiais, neperdirbtais baltymų šaltiniais yra reikšmingas mitybos pakeitimas vėžio prevencijai ir gydymui.
Kaip vėžio ląstelės naudoja cukrų kitaip nei sveikos ląstelės
Vėžio ląstelės iš esmės skiriasi nuo normalių ląstelių tuo, kaip jos metabolizuoja gliukozę – šį reiškinį pirmasis pastebėjo Nobelio premijos laureatas Otto Warburgas 1920-aisiais. Šis „Varburgo efektas” apibūdina, kaip vėžinės ląstelės renkasi glikolizę net deguonies turtingoje aplinkoje ir suvartoja gliukozę 10-100 kartų didesniu greičiu nei normalios ląstelės.
Sveikos ląstelės efektyviai paverčia gliukozę į energiją per aerobinį kvėpavimą, o vėžinės ląstelės greitai perdirba gliukozę per glikolizę, todėl susidaro pieno rūgštis ir mažiau ATP molekulių. Šis neefektyvus, bet pagreitintas metabolizmas palaiko greitą dauginimąsi ir išgyvenimą esant skirtingoms deguonies sąlygoms, todėl augliai gali klestėti, kai su maistu gaunamas cukraus perteklius.
Uždegimo ryšys: Mityba ir vėžio progresavimas
Lėtinis uždegimas yra dar vienas svarbus vėžio vystymosi proceso veiksnys , papildantis vėžio ląstelėse pastebėtus medžiagų apykaitos sutrikimus. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad ilgalaikės uždegiminės reakcijos yra susijusios su padidėjusia vėžio rizika ir spartesniu naviko augimu dėl pažeistos DNR ir sutrikusių audinių atstatymo mechanizmų.
Tam tikri mitybos komponentai daro didelę įtaką šiam uždegiminiam procesui. Perdirbta mėsa, kurioje yra nitratų, ir per didelis kiekis rafinuoto augalinio aliejaus, kuriame gausu omega-6 riebalų rūgščių, gali skatinti uždegimą skatinančias organizmo būsenas. Šie maisto produktai sukelia uždegimines kaskadas, kurios sukuria aplinką, kurioje vėžinės ląstelės klesti ir sparčiau dauginasi.
Priešingai, priešuždegiminiai maisto produktai, tokie kaip lapiniai žalumynai, uogos ir riebi žuvis, gali padėti neutralizuoti šį poveikį.
Moksliniai tyrimai, patvirtinantys mitybos ir vėžio ryšį
Daugybė gerai parengtų tyrimų įrodė įtikinamą ryšį tarp mitybos pasirinkimo ir vėžio išsivystymo ar progresavimo. Žurnale „Journal of Clinical Oncology” paskelbti tyrimai parodė, kad didelis perdirbtos mėsos vartojimas susijęs su 18 % didesne storosios žarnos vėžio rizika.
Taip pat žurnale „International Journal of Cancer” rašoma, kad saldūs gėrimai gali paspartinti navikų augimą dėl atsparumo insulinui.
Vėžio tyrimų instituto (Institute for Cancer Research) atlikta išsami daugiau nei 9000 tyrimų analizė leido daryti išvadą, kad šių dviejų maisto produktų kategorijų ribojimas gerokai sumažina vėžio riziką. Jų išvados rodo, kad perdirbtų maisto produktų pakeitimas augalinės kilmės alternatyviais produktais gali slopinti vėžinių ląstelių dauginimąsi, todėl pateikiamos įrodymais pagrįstos rekomendacijos dėl mitybos pokyčių vėžio prevencijos srityje.
Alternatyvūs maisto produktai, kurie gali slopinti vėžio augimą
Keliuose augalinės kilmės maisto produktuose yra galingų junginių, kurie gali aktyviai slopinti vėžio ląstelių augimą ir dauginimąsi. Kryžmažiedžių daržovių, tokių kaip brokoliai, žiediniai kopūstai ir lapiniai kopūstai, sudėtyje yra sulforafano, kuris, kaip rodo tyrimai, gali slopinti naviko vystymąsi skatindamas vėžinių ląstelių žūtį.
Uogos, kuriose gausu antocianinų ir elago rūgšties, laboratoriniais tyrimais pasižymi priešvėžinėmis savybėmis, nes gali mažinti uždegimą ir oksidacinį stresą.
Žaliojoje arbatoje esantys katechinai, ypač EGCG, žada stabdyti vėžinių ląstelių dauginimąsi.
Ciberžolė su juodaisiais pipirais pagerina kurkumino įsisavinimą, kuris, kaip rodo tyrimai, gali slopinti kelis vėžio vystymosi kelius. Šios alternatyvos yra naudingos mitybos požiūriu ir kartu gali stabdyti vėžio progresavimą.
Glikemijos indekso ir vėžio rizikos supratimas
Glikemijos indeksas (GI) yra pagrindinė sistema, padedanti suprasti, kaip skirtingi angliavandeniai veikia cukraus kiekį kraujyje ir gali turėti įtakos vėžio rizikai. Maisto produktai, kurių GI yra aukštas, sukelia greitą gliukozės kiekio kraujyje šuolį ir sukelia insulino šuolius, kurie gali sudaryti palankias sąlygas vėžio ląstelėms daugintis.
Tyrimai rodo, kad nuolat vartojant aukšto GI maisto produktus gali padidėti į insuliną panašių augimo veiksnių (IGF), kurie skatina ląstelių dalijimąsi ir slopina apoptozę – natūralų pažeistų ląstelių pašalinimo procesą. Vėžio ląstelės dažnai turi daugiau insulino receptorių nei sveikos ląstelės, todėl padidėjus cukraus kiekiui kraujyje jos gali efektyviau panaudoti gliukozę augimui.
Praktinės dietos korekcijos vėžiu sergantiems pacientams
Pacientams, sergantiems vėžiu, dažnai būna naudingos individualios mitybos strategijos, kuriomis atsižvelgiama į jų unikalias medžiagų apykaitos aplinkybes ir gydymo iššūkius. Mitybos korekcijos dažnai apima rafinuoto cukraus ir perdirbtos mėsos mažinimą ir augalinės kilmės maisto produktų, kuriuose gausu antioksidantų ir skaidulinių medžiagų, didinimą.
Onkologinės mitybos specialistai paprastai rekomenduoja mažesnius, maistingųjų medžiagų turinčius patiekalus per dieną, kad būtų galima suvaldyti pykinimą ir palaikyti energijos lygį. Pakankamas baltymų kiekis padeda atkurti audinius gydymo metu, o omega-3 riebalų rūgštys gali padėti sumažinti uždegimą.
Prieš imdamiesi esminių mitybos pokyčių, pacientai turėtų pasitarti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais, nes tam tikriems gydymo būdams gali prireikti specialių mitybos nuostatų. Vandenį ir toliau būtina drėkinti, pirmenybę teikiant vandeniui, o ne saldiems gėrimams, kurie gali paskatinti vėžinių ląstelių medžiagų apykaitą.
Priešvėžinės mitybos integravimas į kasdienį gyvenimą
Priešvėžinės mitybos principų įtraukimas į kasdienį gyvenimą yra praktinis požiūris į ilgalaikį sveikatos palaikymą. Naudodami paprastas valgymo planavimo strategijas žmonės gali palaipsniui pakeisti perdirbtus maisto produktus ir rafinuotą cukrų maistingomis alternatyvomis.
Kuriant savaitinius valgiaraščius, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama daržovėms, vaisiams, ankštinėms daržovėms ir neskaldytiems grūdams, sukuriami tvarūs mitybos įpročiai. Socialinės situacijos neturi kelti pavojaus mitybos tikslams; atsinešdami naminius patiekalus į susibūrimus, galėsite rinktis sveikus patiekalus.
Tuo tarpu savaitgaliais ruošiant priešvėžinius patiekalus partijomis galima patogiai rinktis įtemptomis darbo dienomis. Net ir nedideli pokyčiai – alyvuogių aliejaus pakeitimas, ciberžolės įtraukimas į receptus ar uogų vartojimas desertui – ilgainiui gali reikšmingai paveikti ląstelių sveikatą.
