Du maisto produktai, kurie lieka nuodingi net išvirti — ir daugelis to nė neįtaria

nuodingas maistas išlieka kenksmingas

 

Kai kurie produktai lieka pavojingi net po kaitinimo. Ir bulvės — vienas aiškiausių pavyzdžių.

Kai jos pažaliuoja ar sudygsta, jose susikaupia toksiškų glikoalkaloidų, kurių virimas nesunaikina. Panašiai ir džiovinti grybai gali tapti nesaugūs, jei laikomi drėgnai ir apauga pelėsiu.

Blogiausia, kad pavojus ne visada matomas plika akimi — todėl tokius produktus verta apžiūrėti ypač atidžiai.

Kodėl virimas neišgelbsti sugedusio maisto

Virimas nepatikimai padaro sugedusį maistą saugų, nes daugelis toksiškų junginių, susidarančių gendant ar netinkamai laikant, tiesiog neišnyksta nuo karščio.

Kaitinimas gali sumažinti mikrobų kiekį, bet pavojingos cheminės medžiagos lieka nepakitusios. Namuose dažnai tikimasi, kad kruopštus gaminimas „išgelbės” abejotiną produktą — tačiau tai klaidinga ir nesaugu. Jei maistas keistai kvepia, atrodo pakitęs ar buvo netinkamai laikytas, saugiausia jį išmesti.

Kaip bulvės tampa toksiškos

Bulvės tampa pavojingos, kai laikomos netinkamai ir ima dygti ar žaliuoti. Tai ženklai, kad padidėjo glikoalkaloidų — solanino ir chakonino — kiekis. Tai natūralios apsauginės medžiagos, bet didesniais kiekiais jos kenkia žmogui.

Virimas jų patikimai nesunaikina, tad kaitinimas vienas savaime nėra saugumo garantija. Kaupimąsi skatina šiluma, šviesa ir drėgmės perteklius. Vėsiai, sausai ir tamsoje laikomos bulvės pavojingą kiekį pasiekia kur kas rečiau.

Ženklai, kad bulvė nesaugi

Matomi daigai ir žalsvas atspalvis — aiškūs signalai, kad bulvė gali būti netinkama valgyti. Šie pokyčiai dažniausiai reiškia padidėjusį solanino kiekį, kuris išlieka ir po virimo.

Įtarti verta ir tada, kai bulvė kartoka, susiraukšlėjusi ar suglebusi. Jei daigai gilūs, žalia spalva plati arba bulvė neįprastai lengva — saugiau ją išmesti. Vien nupjovus pažeistą vietą visų toksinų pašalinti gali ir nepavykti, tad čia geriau perdėti atsargumą.

Kaip džiovinti grybai tampa nesaugūs

Džiovinti grybai — pavyzdžiui, medienos ausys ar kiti azijietiški grybai — tampa nesaugūs, kai laikymo metu ar po mirkymo sugeria drėgmės.

Sudrėkę jie tampa terpe pelėsiams bei bakterijoms, o kartu gali susidaryti mikrobinės kilmės toksinų. Virimas jų patikimai nepašalina. Įtarti gedimą verta, jei grybai pasidaro lipnūs, pakinta jų spalva ar atsiranda rūgštus kvapas. Bet kokią pakuotę su pelėsiu ar neįprasta tekstūra reikia išmesti.

Kaip saugiai laikyti bulves ir grybus

Tinkamas laikymas ir yra visa apsauga. Bulves geriausia laikyti vėsioje, sausoje, tamsioje ir vėdinamoje vietoje, atokiau nuo svogūnų, kurie skatina dygimą. Pažaliavusias, suminkštėjusias ar sudygusias — išmesti.

Džiovintus grybus po atidarymo verta laikyti sandariame inde su drėgmę sugeriančia priemone. Jie turi likti sausi, o mirkyti reikia tik tiek, kiek būtina. Vos pasirodžius lipnumui, pelėsiui ar rūgščiam kvapui — nedelsiant atsisveikinti.

Visa taisyklė telpa į vieną sakinį: virimas nėra vaistas nuo gedimo. Jei kyla nors menkiausia abejonė dėl bulvės ar grybo — sveikatą visada verta statyti aukščiau už gailestį maistui.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

You May Also Like