Viena netinkama druska gali sugadinti visą konservų partiją.
Stiklainiai išsipučia. Dangteliai atsipalaiduoja. Skonis — kartokas ir nemalonus.
O blogiausia, kad problema paaiškėja tik po kelių savaičių, kai jau per vėlu ką nors gelbėti. Būtent tai sukelia dvi įprastos druskos rūšys: joduota druska ir valgomoji druska su nuo sulipimo apsaugančiais priedais.
Kodėl joduota druska gadina konservus
Joduota druska problemų kelia todėl, kad jodas trukdo fermentacijos procesui, kuris ir išsaugo daržoves. Kai fermentacija sulėtėja, produktai suminkštėja, praranda spalvą ir įgauna nemalonų kartumą.
Toks rezultatas ne tik atrodo neapetitiškai — dingsta ir tas traškumas, kurio tikimasi iš gerai suraugintos partijos. Todėl patyrę šeimininkai prieš pildami sūrymą visada patikrina druskos etiketę. Vienas žvilgsnis dažnai apsaugo nuo sugadinto viso stiklainio.
Kuo pavojinga druska su antisukepimo priedais
Antra probleminė rūšis — paprasta valgomoji druska su medžiagomis, kurios neleidžia jai sulipti. Šie priedai skirti tam, kad druska laisvai byrėtų, bet konservuojant jie kenkia.
Ištirpę sūryme, jie jį padaro drumzliną ir gali susilpninti stiklainio sandarumą. Būtent dėl to dangteliai kartais atšoka, o į vidų patenka oras. Tekstūra irgi nukenčia — daržovės tampa minkštesnės, nei turėtų. Vizualiai tokia druska niekuo nesiskiria nuo tinkamos, todėl vienintelis patikimas būdas ją atpažinti — skaityti sudėtį.
Kokia druska tinka konservuoti
Saugiausi pasirinkimai yra gryna akmens druska, jūros druska be priedų ir stambi druska be priemaišų. Jos išsaugo produktus nepridėdamos medžiagų, kurios drumstų sūrymą ar silpnintų sandarumą.
Gryna akmens druska duoda patikimą rezultatą, kai tiksliai pamatuojama. Jūros druska be priedų tinka, jei žinote jos kristalų dydį ir atitinkamai pakoreguojate kiekį pagal tūrį. Stambi druska taip pat tinka, jei joje nėra jodo, antisukepimo priedų ir smulkių užpildų — tik atminkite, kad ji tirpsta lėčiau.
Kaip atpažinti tinkamą druską etiketėje
Visa esmė — sudėties eilutėje. Tinkamoje konservavimo druskoje neturi būti jodo, nuo sulipimo apsaugančių medžiagų ir jokių papildomų užpildų.
Jei etiketėje matote žodžius apie jodą ar „laisvą byrėjimą”, tokią druską verta palikti kasdieniam maistui, o konservams rinktis kitą. Įpratus tikrinti pakuotę, tai užtrunka vos akimirką ir apsaugo nuo brangių klaidų.
Kas nutinka panaudojus netinkamą druską
Jei druska vis dėlto buvo netinkama, tai dažnai matyti iš rezultato: drumstas sūrymas, suminkštėjusios daržovės, pašalinis kartumas.
Čia svarbu vienas saugumo dalykas. Išsipūtęs stiklainis, atšokęs dangtelis ar šnypščiantis oras atidarant — tai gedimo ženklai. Tokio maisto ragauti nevalia; jį reikia išmesti, kad ir kaip gaila derliaus. Sveikata visada svarbiau už vieną partiją.
Gera žinia ta, kad visų šių bėdų lengva išvengti. Užtenka vieno įpročio — prieš konservuojant perskaityti druskos etiketę. Ši smulkmena dažnai ir yra riba tarp pavykusios partijos ir sugadinto darbo.
