Už lango minus dvidešimt, vaikai neina į mokyklą, išeiti niekur nesinori, ir jau trečią dieną visi sėdi namuose. Vyras jau spėjo pakomentuoti, kad „kažkodėl tu šiandien piktesnė”, ir atmosfera virtuvėje tapo dar šaltesnė nei lauke. Pažįstama situacija?
Žiemos šalčiai keičia ne tik mūsų planus – jie keičia mūsų chemiją, nuotaiką ir gebėjimą toleruoti vienas kitą uždaroje erdvėje. Ir nors tai liečia visus, moterų organizmas į žiemą reaguoja kitaip nei vyrų. Supratę, kas iš tikrųjų vyksta, galite ne tik išvengti konfliktų, bet ir paversti šaltąjį sezoną artumo laiku.
Kodėl žiemą nuotaika krenta
Tai ne išsigalvojimas ir ne „blogos dienos”. Mokslas seniai patvirtino, kad žiemos mėnesiai turi realų poveikį psichinei būsenai, ir tam yra kelios priežastys.
Šviesos trūkumas – pagrindinis kaltininkas. Lietuvoje žiemą šviesioji paros dalis sutrumpėja iki 7–8 valandų, o debesuotomis dienomis natūralios šviesos praktiškai negauname. Tai tiesiogiai veikia serotonino – „laimės hormono” – gamybą smegenyse. Mažiau šviesos – mažiau serotonino – blogesnė nuotaika.
Vitamino D trūkumas – kitas svarbus veiksnys. Šį vitaminą organizmas gamina veikiamas saulės, o žiemą jo tiesiog negauname pakankamai. Tyrimai rodo, kad vitamino D trūkumas susijęs su padidėjusiu depresijos ir nerimo rizika.
Melatonino disbalansas – kai tamsu, organizmas gamina daugiau melatonino, kuris skatina miegą. Žiemą jaučiamės nuolat pavargę ir mieguisti, net jei miegame pakankamai.
Kodėl moterys reaguoja stipriau
Sezoninis afektinis sutrikimas (SAD) – tai oficialus terminas tam, ką kasdienybėje vadiname „žiemos depresija”. Ir statistika aiški: moterys serga SAD keturis kartus dažniau nei vyrai.
Priežastys slypi hormonuose. Moterų hormoninė sistema sudėtingesnė ir jautresnė aplinkos pokyčiams. Estrogenas ir progesteronas tiesiogiai sąveikauja su serotoninu ir kitais neuromediatoriais. Kai šviesos mažėja, ši sistema sutrinka lengviau.
Be to, moterys dažniau linkusios į emocinį valgymo stilių – ieškoti paguodos maiste, kai nuotaika bloga. Žiemą tai virsta užburtu ratu: bloga nuotaika – saldumynai – svorio augimas – dar blogesnė nuotaika.
Mėnesinių ciklas irgi vaidina vaidmenį. PMS simptomai žiemą dažnai sustiprėja, o nuotaikos svyravimai tampa ryškesni.
Ilgas buvimas kartu: kodėl tai problema
Kai šalčiai verčia šeimą likti namuose, susiduria keli faktoriai:
Asmeninės erdvės trūkumas – kiekvienas žmogus, net ir labiausiai mylintis savo šeimą, kartais turi poreikį pabūti vienas. Kai visi nuolat toje pačioje erdvėje, šis poreikis netenkinamas.
Rutinos sutrikimas – įprasta dienos struktūra sugriūva. Vaikai neina į mokyklą, gal kas nors nedirba, tvarkaraštis išyra. O žmogaus psichikai struktūra ir rutina yra svarbūs stabilumo ramsčiai.
Mažiau fizinio aktyvumo – judėjimas gamina endorfinus, kurie gerina nuotaiką. Sėdėjimas namuose šį natūralų antidepresantą atima.
Kaupiasi smulkūs dirgikliai – kai nuotaika ir taip ne pati geriausia, kiekviena smulkmena – neišplauti indai, garsiai veikiantis televizorius, „ne taip” pasakytas žodis – sukelia neproporcingai stiprią reakciją.
Ką daro blogai: klasikinės klaidos
„Kas tau vėl negerai?” – blogiausias klausimas, kurį vyras gali užduoti. Jis iškart stato moterį į gynybinę poziciją ir implikuoja, kad jos jausmai yra problema, kurią reikia paaiškinti ar pateisinti.
Bandymas „sutvarkyti” – vyrai dažnai reaguoja į moters blogą nuotaiką ieškodami sprendimų. Bet kartais moteriai tiesiog reikia būti išklausytai, o ne gauti patarimų.
Pasitraukimas – kita kraštutinybė. Vyras mato, kad žmona blogai nusiteikusi, ir pradeda vengti – užsidaro kitame kambaryje, pasinerti į telefoną. Moteris jaučiasi atstumta, ir situacija blogėja.
Ignoravimas – „praeis savaime” strategija. Gal ir praeis, bet santykiai tuo metu gali rimtai nukentėti.
Kaip ištverti: praktiniai patarimai
Pripažinkite, kas vyksta
Pirmas žingsnis – tiesiog pripažinti, kad žiemos nuotaikos svyravimai yra normalūs ir fiziologiškai pagrįsti. Tai ne charakterio silpnumas ir ne „išlepimas”. Kai abu partneriai tai supranta, lengviau reaguoti su empatija, o ne kritika.
Sukurkite „asmeninės erdvės” taisykles
Net mažame bute galima susitarti dėl laiko ar vietos, kai kiekvienas gali pabūti vienas. Gal tai valanda vakare, kai vienas žiūri seriją, o kitas skaito kitame kambaryje. Gal tai rytinis ritualas su kava vienumoje.
Svarbu, kad tai būtų ne bausmė ar vengimas, o sąmoningas susitarimas, kurio laikosi abu.
Judėkite kartu
Fizinis aktyvumas – vienas efektyviausių būdų kelti nuotaiką. Ir tai nebūtinai reiškia sporto salę. Trumpas pasivaikščiojimas kartu, šokiai virtuvėje, jogos sesija pagal YouTube – viskas, kas priverčia kūną judėti.
Kai darote tai kartu, gaunate dvigubą naudą: endorfinus ir bendrą veiklą, kuri stiprina ryšį.
Maksimizuokite šviesą
Atverkite užuolaidas vos prašvitus. Jei įmanoma, įsigykite šviesos terapijos lempą – tai speciali lempa, imituojanti natūralią dienos šviesą. 20–30 minučių ryte prie jos gali reikšmingai pagerinti nuotaiką.
Vakare, priešingai, mažinkite dirbtinę šviesą – tai padės geriau miegoti ir reguliuoti melatonino ritmą.
Turėkite bendrų projektų
Ilgas buvimas kartu gali būti arba kančia, arba galimybė. Sugalvokite projektą, kurį galite daryti kartu: virtuvės eksperimentai, serialo maratonas, stalo žaidimai, namų tvarkymas, mokymasis kažko naujo.
Kai turite bendrą tikslą ar veiklą, mažiau laiko lieka konfliktams.
Kalbėkitės apie jausmus, ne apie kaltę
Vietoj „tu visada…” arba „tu niekada…” bandykite „aš jaučiuosi…”. Tai ne tik psichologų patarimas – tai praktiškas būdas išvengti gynybinės reakcijos.
„Jaučiuosi vieniša, kai visą dieną sėdi prie kompiuterio” veikia geriau nei „Tu tik ir žinai savo žaidimus”.
Planuokite mažas šventes
Kai už lango niūru, sukurkite šviesos viduje. Vakarienė prie žvakių, filmų vakaras su spragėsiais, „spa vakaras” namuose – mažos tradicijos, kurios suteikia kažko, ko laukti.
Kada reikia daugiau nei patarimai
Jei nuotaikos kritimas stiprus, trunka ilgiau nei dvi savaites ir trukdo normaliai funkcionuoti – tai gali būti daugiau nei „žiemos bliuzas”. Sezoninis afektinis sutrikimas ar depresija – rimtos būklės, kurios gali reikalauti specialisto pagalbos.
Požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį: nuolatinis liūdesys, energijos trūkumas net paprastiems dalykams, miego sutrikimai, apetito pokyčiai, koncentracijos problemos, socialinis užsidarymas, mintys apie beprasmybę.
Tokiu atveju vitaminas D ir pasivaikščiojimai neišspręs problemos. Kreipkitės į psichologą ar psichiatrą – šiandien tai taip pat normalu, kaip eiti pas gydytoją, kai skauda.
Išvada: žiema praeina, santykiai lieka
Šalčiai – laikini. Po kelių savaičių ar mėnesių dienos ilgės, saulė kils aukščiau, ir nuotaika natūraliai pagerės. Tačiau tai, kaip elgsitės vienas su kitu šiuo sudėtingu laikotarpiu, turės ilgalaikių pasekmių santykiams.
Užuot kovoję su vienas kito nuotaikos svyravimais, priimkite juos kaip bendrą iššūkį. Žiema gali būti laikas, kai suprantate vienas kitą giliau, išmokstate kantrybės ir sukuriate naujų bendrų prisiminimų – net jei jie visi nutiko tarp keturių sienų.
O kai pavasarį pagaliau išeisite į lauką kartu, turėsite daugiau, ne mažiau.
