Ar tikrai delfinai yra išmaniausi vandenyno gyventojai? Jei būtumėte uždavę šitą klausimą prieš dvidešimt metų, atsakymas būtų buvęs vienareikšmis. Dabar mokslininkai pradeda kalbėti atsargiau. Visų pirma todėl, kad delfinai apskritai ne žuvys — jie yra žinduoliai, banginių būrio atstovai, kvėpuojantys plaučiais ir maitinantys jauniklius pienu.
O išmaniausia žuvimi tarp tikrųjų žuvų pretenduoja visai kita būtybė. Apie ją iki šiol mažai kas girdėjo.
Manta raja prieš veidrodį
2016 metais Bahamuose atliktas eksperimentas pakeitė tai, ką galvojome apie vandenyno intelektą. Į baseiną prie milžiniškos manta rajos buvo įmestas didelis veidrodis. Mokslininkai laukė. Pelekai pradėjo judėti.
Vietoj to, kad atakuotų atspindį arba jį ignoruotų, raja pradėjo daryti tai, ko niekada nedaro natūraliomis sąlygomis. Sukioti krūtinės pelekus. Atversti pilvinę pusę. Tikrinti, ar atspindys sukasi kartu su jos judesiais.
Šitą gebėjimą — atpažinti save veidrodyje — turi tik kelios rūšys planetoje. Šimpanzės. Delfinai. Drambliai. Šarkos. Ir, dabar žinome, manta rajos.
Eglė, jūrų biologijos magistrė, kuri apie tai rašė savo darbą, paaiškino paprastai:
— Tai ne triukas. Tai metakognicija. Gebėjimas suprasti, kad „tas vaizdas tai aš”. Tarp žuvų to anksčiau nebuvo užfiksuota niekur.
Smegenys, kurios nustebina mokslininkus
Manta rajų smegenys yra didžiausios visame žuvų pasaulyje, lyginant su kūno mase. Bet ne dydis čia svarbiausias. Įdomiausia yra tų smegenų struktūra.
Sritys, atsakingos už mokymąsi, problemų sprendimą ir socialinį elgesį, manta rajose yra išvystytos taip, kaip kitur tarp žuvų pasaulio nematome. Tai paaiškina, kodėl jos sugeba ne tik orientuotis tūkstančių kilometrų migracijose, bet ir taikyti elgesio strategijas, kurių negali paaiškinti vien instinktas.
Žvejai prie Maldyvų pastebėjo, kad mantos sąmoningai plaukia po valčių prožektoriais nakties metu. Šviesa pritraukia planktoną. Manta tai supranta ir naudoja kaip įrankį maitinimuisi. Toks elgesys vadinamas įrankio naudojimu — žmogaus istorijos vadovėliuose tai išskirtinis intelekto rodiklis.
Kodėl smegenų dydis nieko nesako
Iki šiol mokyklose tebemoko, kad didesnės smegenys reiškia didesnį protą. Šiuolaikiniai tyrimai šitą įsitikinimą griauna iš pagrindų.
Varnos turi smegenis, ne didesnes nei graikinis riešutas, bet sprendžia užduotis, su kuriomis nesusidoroja kai kurie primatai. Aštuonkojai gali atidaryti įsuktas stiklainio dangtelius. Tarp paukščių rūšių inteligencija labai skiriasi nepriklausomai nuo galvos dydžio.
— Mes per ilgai matavom intelektą pagal žmogiškus kriterijus, — pasakojo Eglė. — Mantai rajai nereikia mokėti spręsti aritmetinių uždavinių. Bet ji turi mokėti rasti planktono debesį Indijos vandenyno tūkstanties kilometrų plote. Tai ne mažiau sudėtinga.
Antropocentrinis spąstai
Pati žodžio „intelektas” sąvoka yra žmogiška. Mes kuriame testus, kuriuos įprastai kuria primatams. Tada matuojame, kaip kiti gyvūnai juos atlieka. Ir stebiamės, kad šuo prastesnis matematikoje nei devynmetis vaikas.
Bet šuns intelektas yra užuodimo intelektas. Šiknosparnio — sonaro intelektas. Manta rajos — orientacijos vandenynuose intelektas. Niekas iš jų nėra prastesnis. Tik kitoks.
Mokslininkai šiandien atsisako idėjos sudėti gyvūnus į intelekto reitingo lentelę. Vietoj to klausia, koks intelektas reikalingas konkrečiam gyvūnui jo aplinkoje, ir kaip jis tą poreikį patenkina.
Kas lieka
Šitas klausimas — kas išmaniausias — galbūt apskritai neturi vieno teisingo atsakymo. Delfinai liko išmanūs. Manta rajos pasirodė esą protingesnės nei kas nors įsivaizdavo. Aštuonkojai mokosi atidaryti dėžes, kurių aš pats kartais negalėčiau atidaryti.
O įprasta žuvis, plaukianti prie kranto, gal turi savo orientacijos sistemą, kurios mes net nepradėjom matuoti. Galbūt apie intelektą reikėtų galvoti ne kaip apie laiptus, kuriais kažkas yra aukščiau, kažkas žemiau, o kaip apie sodą, kur skirtingi augalai žydi skirtingai. Šituo požiūriu vandenynas yra didžiausias sodas planetoje.
