„Parodyk, kur laikai dantų šepetėlį,” – paprašė odontologė per vizitą.

Keista prašymas, pagalvojau. Bet parodžiau nuotrauką – šepetėlis guli horizontaliai ant lentynėlės prie praustuvės.

Ji papurtė galvą.

„Žinai, kiek bakterijų ten susikaupia?”

„Bet aš jį plaunau po kiekvieno naudojimo…”

„Nepadeda. Problema ne plovime. Problema – kaip jis džiūsta.”

Kodėl horizontaliai – blogai

Odontologė paaiškino paprastai:

„Kai šepetėlis guli horizontaliai, vanduo lieka tarp šerių. Nenuteka. Ir drėgmėje bakterijos dauginasi.”

„Bet jis išdžiūsta per dieną…”

„Per vėlai. Bakterijoms užtenka kelių valandų. Kai kitą kartą valai dantis – jos jau ten.”

Pagalvojau, kiek metų taip darau. Kiek kartų kišau į burną šepetėlį, pilną bakterijų, ir net nežinojau.

Kaip turi būti

„Vertikaliai,” – pasakė odontologė. „Šeriais į viršų. Tada vanduo nuteka žemyn, šeriai greitai išdžiūsta.”

„Ir viskas?”

„Beveik. Dar turi stovėti atvirai, ne uždarame dėkle. Dėklas sulaiko drėgmę – dar blogiau nei horizontaliai.”

„O tie kelioniniai dėklai?”

„Kelionėms – gerai. Kasdien – ne. Jei laikai uždarytą – bakterijos džiaugiasi.”

Dar viena klaida, kurią dariau

Paklausiau, ar dar kažką darau ne taip.

„Kur stovi tualetas?” – paklausė ji.

„Šalia praustuvės. Kodėl?”

„Kai nuleidi vandenį, į orą pakyla mikroskopiniai lašeliai. Su bakterijomis. Ir nusėda ant visko aplinkui. Įskaitant šepetėlį.”

Niekada apie tai nepagalvojau.

„Koks atstumas turėtų būti?”

„Bent metras. Geriausia – kitoje vonios pusėje. Arba spintelėje, bet atviroje, kad džiūtų.”

Trys taisyklės, kurias dabar laikausi

Grįžau namo ir viską pakeičiau.

Pirma – šepetėlis stovi vertikaliai, šeriais į viršų. Nusipirkau paprastą stovelio – kainavo du eurus.

Antra – jokių uždarų dėklų. Šepetėlis stovi atvirai, kad džiūtų.

Trečia – kuo toliau nuo tualeto. Perkėliau į kitą vonios kampą.

Papildomas patarimas

Odontologė dar pridėjo: „Ir niekada nelaikyk kelių šepetėlių kartu taip, kad šeriai liestųsi.”

„Kodėl?”

„Bakterijos keliauja. Jei vienas šeimos narys serga – perduos kitam per šepetėlius.”

Dabar kiekvienas šeimos narys turi atskirą vietą. Šeriai niekada nesiliečia.

Kas pasikeitė

Po mėnesio – mažiau dantenų kraujavimo. Po dviejų – burnoje jaučiuosi švariau.

Gal sutapimas. O gal ne.

Odontologė sakė: „Dantų priežiūra – ne tik valymas. Dar ir tai, kuo valai.”

Dabar žinau. Ir tas šepetėlis, kurį laikiau bet kaip trisdešimt metų – dabar stovi teisingai. Vertikaliai, atvirai, toli nuo tualeto.

Smulkmena? Gal. Bet smulkmenos kartais svarbesnės, nei atrodo.

Dar vienas patarimas pabaigai

Odontologė pridūrė: „Ir keisk šepetėlį kas tris mėnesius. Arba anksčiau, jei šeriai išsiskleidę.”

„Kodėl taip dažnai?”

„Šeriai nusidėvi. Nebevalo taip gerai. Ir bakterijos įsikuria giliai – net plovimas nebepadeda.”

Dabar turiu priminimą telefone – kas tris mėnesius. Naujas šepetėlis, nauja pradžia.

Draugams papasakojau apie vertikalų laikymą – dauguma nustebo. „Tikrai? Niekada apie tai negirdėjau.”

Tikrai. Aš irgi negirdėjau – kol odontologė nepasakė. Bet dabar žinau. Ir dalinuosi.