Mėnesius galvojau, kad tiesiog perdegiau. Nuovargis, kurio neišmiega. Dirglumas dėl smulkmenų. Mintys, kurios tarsi plaukia pro miglą ir niekur nesustoja.
„Gal reikia atostogų,” – sakė draugai. „Gal depresija,” – pagalvojau pati. Kol šeimos gydytoja paprašė papasakoti, ką valgau.
Jos klausimas nuskambėjo keistai. Ką bendra turi maistas su tuo, kad ryte nenoriu keltis? Bet kai ji paaiškino, supratau – viskas.
Požymiai, kuriuos lengva supainioti su kažkuo kitu
Nuolatinė prasta nuotaika. Sumažėjusi motyvacija. „Smegenų migla”, kai paprasčiausi sprendimai atrodo sudėtingi. Dirglumas be priežasties.
Skamba kaip perdegimas? Kaip depresijos pradžia? Galbūt. O galbūt – kaip cinko trūkumas.
Šis mineralas dalyvauja neurotransmiterių – smegenų cheminių pasiuntinių – pusiausvyroje ir energijos apykaitoje. Kai jo trūksta, smegenys tiesiog negauna to, ko reikia normaliam darbui.
Gydytoja pasakė: „Daugelis mano pacientų ateina nusivylę, kad antidepresantai nepadeda. O problema – ne galvoje, o lėkštėje.”
Kūno ženklai, kurių dažnas nepastebi
Cinko trūkumas palieka pėdsakus ne tik nuotaikoje. Jie tiesiog tokie subtilūs, kad retai juos susiejame į vieną vaizdą.
Pasikartojančios opelės burnoje, kurios atsiranda kas kelias savaites. Oda, kuri staiga tapo jautresnė – niežti, paraudonuoja be aiškios priežasties. Lokalizuotas dermatitas, kurio kremas negydo.
Plaukai, kurie plonėja, nors niekas šeimoje neplikęs. Žaizdos, kurios gyja ilgiau nei anksčiau. Nagas, kurie lūžinėja.
Ir dar vienas keistas dalykas – maistas pradeda skirtingai kvepėti ar kitaip skambėti. Mėgstamas patiekalas staiga atrodo beskonį. Kava kvepia kitaip. Tai ne įsivaizdavimas – tai skonio ir uoslės receptorių pakitimai, kuriuos sukelia cinko stoka.
Kodėl būtent jūs galite būti rizikos grupėje
Yra žmonių, kuriems cinko trūkumo rizika didesnė nei kitiems. Ir tai nebūtinai tie, kurie blogai maitinasi.
Vegetarai ir veganai – net labai sąmoningi ir kruopštūs – susiduria su problema. Augaliniuose produktuose yra fitatų, kurie suriša cinką ir neleidžia jam įsisavinti. Žmogus valgo visiškai sveikai, bet mineralas tiesiog neįsisavina.
Nėščios ir maitinančios moterys – organizmas atiduoda cinką kūdikiui ir dažnai nepasilaiko pakankamai sau.
Vyresni žmonės – apetitas mažėja, mėsos valgoma rečiau, o žarnynas cinką įsisavina prasčiau nei jaunystėje.
Žmonės su virškinimo problemomis – Krono liga, celiakija, bet kokios skrandžio ar žarnų operacijos – trukdo mineralui patekti į kraują.
Ir dar vienas veiksnys, apie kurį retai kalbama – lėtinis stresas. Jis tiesiogine prasme išplauna cinką iš organizmo.
Kaip sužinoti tiksliai
Gydytoja man paskyrė paprastą kraujo tyrimą – serumo cinko kiekį. Svarbu: tyrimą reikia daryti ryte, prieš tai nevalgius, nes maistas iškraipo rezultatus.
Kartais papildomai tikrinama šarminė fosfatazė – fermentas, kurio aktyvumas priklauso nuo cinko. Jei abu rodikliai žemi, diagnozė aiški.
Svarbus niuansas: jei organizme vyksta uždegimas (net nedidelis peršalimas ar danties skausmas), serumo cinko lygis laikinai nukrenta. Todėl gydytojai žiūri į bendrą vaizdą, o ne į vieną skaičių.
Ribiniai rezultatai – kai lygis ne visai žemas, bet ir ne normalus – skatina pakartoti tyrimą po kelių savaičių arba peržiūrėti mitybą.
Produktai, kurie išsprendžia problemą natūraliai
Gydytoja pirmiausia patarė ne papildus, o maistą. Nes cinkas iš maisto įsisavina geriau ir saugiau.
Čempionės – austrės. Viena porcija padengia kelių dienų normą. Bet kas jas valgo kasdien?
Praktiškiau: raudona mėsa, vištiena, kiaušiniai, pieno produktai. Tai maisto produktai, kuriuose cinko daug ir jis gerai įsisavina.
Vegetarams – ankštiniai augalai ir riešutai, bet su viena gudrybe: prieš gaminant reikia pamirkyti bent kelias valandas arba padaiginti. Tai sumažina fitatų kiekį ir atlaisvina cinką.
Dar vienas patarimas: cinko turintį maistą derinti su baltymais. Baltymai padeda mineralui įsisavinti. O didelių kalcio ar geležies dozių tuo pačiu valgymu geriau vengti – jos konkuruoja su cinku dėl įsisavinimo.
Kada papildai – ir kada ne
Papildus gydytojai skiria tik tada, kai trūkumas patvirtintas tyrimais. Ne todėl, kad „jaučiuosi pavargusi”, ne todėl, kad „perskaičiau internete”.
Perdozuoti cinką – taip pat blogai. Jis išstumia varį iš organizmo, o vario trūkumas sukelia dar rimtesnes problemas.
Jei gydytojas paskyrė papildą, svarbu laikytis dozės ir reguliariai tikrintis. Ne ilgiau nei kelias savaites be priežiūros.
Daugumai žmonių pakanka paprasčiausio dalyko – peržiūrėti, ką valgo per savaitę, ir pridėti porą cinko turtingų produktų. Per kelias savaites energija grįžta, „smegenų migla” sklaistosi, nuotaika stabilizuojasi.
Ką supratau per tuos mėnesius
Pasirodo, galima mėnesius ieškoti problemos galvoje, kai ji – organizme. Galima galvoti apie perdegimą, kai trūksta vieno mineralo.
Dabar, kai jaučiu tą pažįstamą nuovargį be priežasties, pirmiausia pažiūriu į savo lėkštę. Ne į atostogų kalendorių.
Jei ir jums skamba pažįstamai – prieš diagnozuojant sau depresiją ar perdegimą, galbūt verta pradėti nuo paprasto klausimo gydytojui: „O gal verta patikrinti cinką?”
Kartais atsakymas būna paprastesnis, nei tikimės.
