Cinamonas – vienas seniausių žmonijos naudojamų prieskonių. Jo poveikis sveikatai tiriamas įvairiais aspektais: nuo metabolizmo ir uždegimo iki širdies, smegenų ir virškinimo sistemos. Tyrimai rodo, kad cinamonas gali teigiamai veikti cukraus kiekį kraujyje, mažinti uždegimą, gerinti lipidų rodiklius ir net palaikyti pažinimo funkcijas. Štai septynios sritys, kuriose šis prieskonis gali padėti.
Cukraus kiekio kraujyje reguliavimas
Cinamonas tiriamas dėl jo gebėjimo mažinti gliukozės kiekį kraujyje ir gerinti jautrumą insulinui. Kai kuriuose tyrimuose pranešta apie nedidelį gliukozės kiekio nevalgius ir HbA1c sumažėjimą, nors rezultatai nevienareikšmiai.
Mechanistiniai tyrimai rodo poveikį insulino receptorių signalizavimui ir gliukozės įsisavinimui. Įrodymų kokybė svyruoja nuo žemos iki vidutinės, todėl cinamoną verta laikyti pagalbine priemone, o ne pagrindiniu gydymu.
Priešuždegiminis poveikis
Daugelyje tyrimų vertintas cinamono potencialas moduliuoti uždegiminius procesus. Įrodymai rodo, kad cinamono sudedamosios dalys, ypač cinamaldehidas ir polifenoliai, mažina prouždegiminius citokinus ir slopina uždegimą skatinančius procesus.
Antioksidacinis poveikis papildo priešuždegiminį efektą, mažindamas reaktyvių deguonies rūšių kiekį. Duomenys apie žmones kol kas riboti, todėl rekomenduojama cinamoną vartoti saikingai ir derinti su įrodymais pagrįsta priežiūra.
Širdies ir kraujagyslių sveikata
Tyrimuose nagrinėjamas cinamono poveikis širdies ligų rizikos veiksniams: kraujo lipidų profiliui, kraujospūdžiui ir gliukozės kiekiui. Rezultatai rodo nedidelį bendrojo cholesterolio, MTL ir trigliceridų pagerėjimą, kartais padidėja ir DTL – ypač žmonėms su metaboliniu sindromu.
Kai kurie tyrimai fiksuoja nedidelį kraujospūdžio sumažėjimą, nors rezultatai skiriasi priklausomai nuo dozės ir cinamono rūšies. Įrodymai tebėra preliminarūs, todėl cinamoną verta laikyti papildomu, o ne pagrindiniu būdu širdies sveikatai palaikyti.
Smegenų funkcijos ir neuroprotekcija
Tiriant cinamono poveikį pažinimo funkcijoms, daugiausia dėmesio skiriama jo biologiškai aktyvioms medžiagoms – cinamaldehidui ir procianidinams. Šios medžiagos veikia mechanizmus, susijusius su neurodegeneracija: oksidacinį stresą, uždegimą ir amiloidų agregaciją.
Ląstelių ir gyvūnų tyrimų duomenys rodo, kad cinamonas turi antioksidacinių savybių, moduliuoja insulino signalus ir gali palaikyti sinapsių funkciją bei atmintį. Duomenys apie poveikį žmonėms kol kas riboti ir preliminarūs.
Antimikrobinis ir priešgrybelinis poveikis
Cinamono biologiškai aktyvios sudedamosios dalys tiesiogiai veikia mikrobus ir grybelius. Tyrimai rodo, kad cinamaldehidas ir eugenolis laboratorinėmis sąlygomis turi baktericidinį poveikį dažniems patogenams.
Priešgrybelinis poveikis atrodo veiksmingas prieš Candida ir kitus grybelius, mažindamas jų augimą. Klinikiniai įrodymai riboti, tačiau vietinis naudojimas perspektyvus.
Virškinimo sistemos sveikata
Cinamono sudedamosios dalys teigiamai veikia virškinimą, žarnyno peristaltiką ir mikrobų pusiausvyrą. Nedidelių tyrimų duomenimis, cinamonas šiek tiek gerina dispepsijos simptomus, mažina dujų susidarymą ir pagerina skrandžio ištuštėjimą.
Siūlomi mechanizmai apima lygiosios raumenų veiklos moduliavimą ir selektyvų poveikį žarnyno mikrobams. Nauda atrodo didesnė, kai cinamonas papildo subalansuotą mitybą.
Saugus naudojimas ir galimos sąveikos
Cinamonas paprastai saugus kulinarinėmis dozėmis. Didesnės dozės, ypač kasijos cinamono, gali sukelti kumarino koncentraciją, keliančią kepenų pažeidimo riziką.
Svarbu žinoti: cinamonas gali sustiprinti kraujo skystiklių poveikį ir sąveikauti su diabeto vaistais, didindamas hipoglikemijos riziką. Jautriems asmenims gali pasireikšti alerginės reakcijos ar burnos gleivinės dirginimas. Nėštumo ir žindymo laikotarpiu maisto papildų su cinamonu reikėtų vengti, nebent tai rekomenduoja gydytojas.
